Tuomet į Rerusą plūste plūdo nauji gyventojai, o vos per kelioliką metų miestas tapo svarbiu pramonės centru. Šiandien apie buvusią industrinę Reruso (pietų samių kalba vadinamo Plassje) primena senovinė geležinkelio stotis prie Hamaro–Stereno linijos, bei stebėtinai gerai tokioje sąlyginai atokioje vietoje išsivystęs susisiekimas su Trondheimu, Sundsvaliu ar Alvdaliu.

Rerusas 1980 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Yra išlikęs medinis kalnakasių miestelis – bažnyčia, koplyčia, apie 80 medinių namų, kasykla ir kiti kultūrinio, industrinio paveldo objektai bei šimtmečius tobulintos infrastruktūros likučiai (paskutinės kasyklos čia uždarytos 1977 metais). Nors čia atklystančių turistų skaičius metai iš metų svyruoja, kasmet Reruse apsilanko ne mažiau nei pusė milijono lankytojų.

Naujojoje miesto dalyje juos pasiruošę priimti viešbučiai, netrūksta ir svečiams iš tolimesnių Norvegijos bei viso pasaulio kampelių pritaikytų pramogų. Dar apie 70 tūkst. turistų kasmet pritraukia tradicinė žiemos mugė, vadinama „Rørosmartnan“.

Dalintis
Nuomonės