aA
Pristatome Ryto Šalnos knygos „Kelionių razinos“, kurią išleido leidykla „Didakta“, ištraukas.
© R.Šalnos nuotr.

Beveik nėra žmonių, kuriems nepatiktų ralio „Paryžius – Dakaras“ vaizdai. Matome ne tik greitai lekiančius automobilius, bet ir nuostabaus grožio vietas, kuriomis dulka tie nutrūktgalviai, bebaimiai ralistai. Prie asfalto pripratusiems vairuotojams toks adrenalino kupinas važiavimas yra tarsi neįgyvendinama svajonė. Bet kai ką panašaus galima patirti kelionėse, kai visureigiais keliaujama po nuošalias vietas. Man tokios ekspedicinės kelionės visada tampa svarbiais gyvenimo įvykiais.

Kelionėje po Etiopiją buvome pasiryžę aplankyti bemaž 10 skirtingų genčių. Kai kurios iš jų – klajokliai, išsimėtę po krūmokšniais apaugusių Etiopijos pietryčių platybes. Nuostabaus grožio Omo upės slėnyje, karo genties gyvenvietėje, fotografavomės su pusnuogiais, kūnus išsipiešusiais, ginklais apsikarsčiusiais vaikinukais, palaikėme rankose jų automatus (už pinigus, žinoma) ir turėjome vykti į kitą gentį.

Kadangi buvau kelionės vadovas, ramybės nedavė klausimas, kaip teks ją pasiekti: kelias tolimas, susidarytų didžiulis lankas, bet gal mūsų vietinis vadas Abelis ir šturmanas bei vairuotojai ryšis kirsti savaną visiška bekele? Kelias dienas šiame regione pliaupė tropinės liūtys, dėl kurių pravažiuoti pavojingesnes atkarpas tapo neįmanoma. Bet štai vairuotojai iš vietinių piemenų sužinojo, kad važiuoti galima. Mano širdis džiūgavo – dabar tai bus!

Ralis per savaną pas pirmykščius žmones
© R.Šalnos nuotr.

Nuo žvyrkelio sukame į savaną. Kelias, tiksliau sakant, takelis, veda per brūzgynus, drožiam džipų šonus, bet kažkaip negaila, nes „Toyota Land cruiser“ ir „Nissan Patrol“ dirba savo darbą. Savana tuščia, gyvūnų nėra, pasitaiko tik galvijų, bet piemenų nesimato. Kartais nesuprantame, kaip važiuoja pirmasis ekipažas, nes mes treti – visi vadai (ir vietinis, ir lietuvis) viduryje, tokios čia taisyklės.

Mane stebina, kad tarp dygliuotų krūmų ir akacijų pirmas vairuotojas vis randa kelią ir veda visus penkis mūsų džipus. Pasitaiko drėgnesnių vietų, ir man jos nepatinka, nors per purvynes visureigiai pravažiuoja – buksuoja, bet važiuoja. Štai ką reiškia keturi varomieji ratai. Kad taip ir man visureigį – užsisvajoju. Vis dėlto įklimpus iškiltų daug problemų, o juk važiuojame tariamo komforto zonoje ir visi keliautojai tiki tik gera pabaiga.

Karštis savanoje nepakeliamas, bet aš beveik neprakaituoju – termodrabužiai dar kartą pasiteisino. Kiti mano bendrakeleiviai, matau, galuojasi, degina viršsvorį, o į mane keistokai žvilgčioja. Šypsausi ir raginu suvokti, koks malonumas keliauti taip apsirengus.

Ralis per savaną pas pirmykščius žmones
© R.Šalnos nuotr.

Staiga stop – upės vaga. Joje matyti drėgnas ruožas, kai kur teka vanduo. Vairuotojai tariasi, kur geriausia važiuoti, užtrunkame apie dvidešimt minučių. Įveikę upės vagą ieškome tolesnio kelio. Makaluojantis per purvynus, kyla įtampa, patarinėjama, kaip ir ką daryti. Na, lietuviai juk visada viską žino – ir orientuotis savanoje gali, ir vairuoti. Pravažiuojame tas kūlgrindas, randame takelį ir didiname greitį.

Pagaliau ir laukiniai gyvūnai. Prabėga Granto gazelės, čia pat išdidžiai vaikštinėja sekretorius (toks paukštis), danguje sklando grifai, ereliai. Besigrožėdami gamta vėl pakliūvame į klampynę. Sustojame. Čia pat, už krūmų, matau berūkstantį dūmelį. Prasibraunu pro krūmus ir mano žandikaulis atvimpa – priešais keturi desanešų genties vyrai ant didžiulio laužo kepa mėsą, tiksliau, karvės kumpius. Po savaną sklaidosi nekoks kvapas, o danguje jau skraido bent trijų rūšių maitvanagiai. Pasisveikinu ir stebiu procesą. Saugu, gerai. Vienas piemuo, pasiėmęs kaulą į rankas, plėšia nuo jo mėsą, kitas pagaliu žarsto žarijas.

Man šis vaizdinys asocijuojasi su pirmykščiais žmonėmis. Pagalvoju, kad šie piemenys savo gyvenimo būdu nedaug nutolo nuo čia, Etiopijoje, gyvenusių mūsų protėvių. Pasiūlau nusifotografuoti, jie sutinka. Bandau užmegzti pokalbį, bet jie nešneka. Suprantu, kad bemoksliai (artimiausia mokykla už dviejų šimtų kilometrų), todėl nekalba angliškai. Prieinu visiškai arti, atsistoju greta ir mūsiškiai pradeda fotografuoti. Užsisuka karuselė, kurią vainikuoja įprastinė procedūra – atsiskaitymas keliais pinigėliais.

Prisifotografavę važiuojame toliau. Pagalvoju – vietinius žmones bankai patys susiranda net atokiausiose vietose. Jokių kortelių, jokių PIN kodų. Išvažiavę į pagrindinį kelią labai greitai pasiekiame Omarotės gyvenvietę. Bet tai jau atskira istorija.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vilniaus oro uoste atidaryta daugiafunkcė stovėjimo aikštelė (10)

Didžiausiame šalyje – Vilniaus oro uoste – pradeda veikti moderni daugiafunkcė automobilių...

Atostogos šiltuose kraštuose: įvardijo 3 didžiausias keliautojų klaidas (2)

Lietuvos gyventojai nuo žiemos dažniausiai bėga į Turkiją ir Egiptą, rodo „Lietuvos...

Vilniaus oro uosto išvykimo salėje – nauja erdvė keleiviams (1)

Šį trečiadienį Vilniaus oro uosto išvykimo salėje pristatyta nauja erdvė keleiviams – meno...

Oro uostų žiema negali užklupti netikėtai: parodė, kaip valomi lėktuvų takai (10)

Šalies miesto gatvių ir Lietuvos oro uostų valymas nuo sniego – vienodai svarbūs, bet labai...

Britų karališkoji šeima ieško pigesnių kelionių organizatoriaus: reikalavimų sąrašas pribloškia, bet alga įspūdinga (16)

Kalbant apie kuo pigesnes keliones, stengiantis palikti kuo mažesnį anglies pėdsaką, sunku...

Top naujienos

Lietuviai statybininkai Danijoje pateko į spąstus: tapo „popieriniais milijonieriais“ (43)

Sigitas Mačiulis nėra nei milijonierius, nei verslininkas. Vyras gyvena avarinės būklės bute...

Šiame Lietuvos mieste naujos statybos būstų nėra, o buto nuomai reikia laukti eilėje (50)

Ukmergė – nedidelis senas miestas Aukštaitijoje, nuo Vilniaus ir Kauno nutolęs apie 70 km. Apie...

Bankininkas: euras yra valiuta, kurios niekas nenori turėti (39)

Galbūt euras ir kėsinasi į dolerio – pasaulinės skolinimosi valiutos – teritoriją, tačiau...

Karbauskis: Cvirka tautos atmintyje siejasi su kultūra (73)

Rašytojas Petras Cvirka tautos atmintyje siejasi su kultūra, politiniai ginčai dėl jo paminklo...

Verslininkai į Lietuvą atvežė užsienyje populiarią naujovę: klientus vilios dvispalvėmis eglutėmis (5)

Didžiausiame Lietuvoje Panevėžio miško sodmenų medelyne prasideda kalėdinė karštinė. Prekybai...

Prieš CSKA talentą „Žalgiriui“ teko nusiimti kepurę: kai žinojimas, ko laukti, nepadeda

Sužaidus 40 rungtynių minučių Maskvoje CSKA ir „Žalgirio“ komandos dar nebuvo...

Pauline Bax, Helene Fouquet ir Katarina Hoije

„Prancūzija, nešdinkis“: Afrika nebenori Macrono karinės pagalbos (1)

Po kruvino perversmo priėjimo prie jūros neturinti buvusi Prancūzijos kolonija Malis liko labai...

Lietaus debesys išplis po visą šalį – siautės itin stiprus vėjas (12)

Penktadienį pietvakarių vėjas pasidarys dar gūsingesnis.

Kartu su Cololo dirbęs Karolis Sakalauskas pasidalijo širdį veriančiais prisiminimais apie tai, ko labiausiai gailisi ir net laiko gėdinga (32)

Kartu ilgus metus televizijoje juokingus personažus kūrę Vitalijus Cololo ir Karolis Sakalauskas...

Kodėl sumanūs šeimininkai į šiukšliadėžę beria sodos (7)

Virtuvėje po kiekvieno valgio gaminimo atsiranda atliekų, jos keliauja į šiukšlių dėžę. Deja,...