aA
Australijos oro linijų flagmanas „Qantas“ spalio mėnesį sėkmingai įvykdė iki šiol žmonijos istorijoje ilgiausią komercinį skrydį be sustojimo. Istoriniame skrydyje iš Niujorko į Sidnėjų dalyvavo 50 keleivių ir įgulos narių. Ilgiausias pasaulio skrydis danguje tęsėsi 16 200 kilometrų ir užtruko maždaug 19 su puse valandų.
Po beveik 20 valandų trukusio ilgiausio pasaulyje skrydžio: tai ištverti gali ne kiekvienas keleivis
© Scanpix / Reuters

Daugeliui keleivių ši kelionė tapo tikru sveikatos ir kantrybės išbandymu. Ir nors „Qantas“ oro linijos norėtų šį laiką taupantį skrydį klientams pradėti siūlyti jau nuo 2022 m., kol kas atliekami tik bandomieji skrydžiai. Bendrovė bendradarbiaudama su gausiu būriu mokslininkų ieškoti būdų sušvelninti neišvengiamą ilgo skrydžio trūkumą – grėsmę silpnesnės sveikatos keleiviams.

Savaime suprantama, kyla natūralių klausimų apie keleivių bei įgulos komfortą ir gerovę ultra ilgų skrydžių metu, todėl viską išsamiai papasakojo skrydžius stebintys mokslininkai.

Tyrėjai iš Sidnėjaus universiteto Charleso Perkinso centro, Monasho universiteto ir iš Australijos vyriausybės remiamo tyrimų centro „Alertness Safety and Productivity Cooperative Research Centre“ tiria ilgų skrydžių poveikį keleiviams ir lėktuvo įgulai.

Keleiviams lėktuvo salone pritaisomi stebėjimo prietaisai, o ekspertai iš Charleso Perkinso centro stebi, kaip jų sveikatą, savijautą ir biologinį organizmo laikrodį veikia apšvietimas, maistas, gėrimai, judėjimas, miego laikotarpiai bei pramogos skrydžio metu.

Keleiviams patarta stebėti savo savijautą prieš skrydį ir dvi savaites po skrydžio, siekiant išsiaiškinti, kaip jie jaučiasi ir kaip susidoroja su organizmo paros ritmo sutrikimu.

Pilotus ir lėktuvo įgulos narius taip pat stebi, jie rašo miego dienoraščius. Piloto kabinoje yra įtaisytos kameros, kurios fiksuoja pilotų budrumą.

„Žmonės be galo skirtingai reaguoja į organizmo paros ritmo sutrikimą dėl laiko juostų pokyčių, mums reikia daugiau tyrimų, parodysiančių, kas turi įtakos organizmo paros ritmo sutrikimui, kelionės nuovargiui ir kas gali sumažinti tolimų skrydžių poveikį, – „CNN Travel“ sakė Charleso Perkinso centro akademinis direktorius, profesorius Stephenas Simpsonas. – Mūsų laukia ilgas stebėsenos laikotarpis, norint suprasti, kaip įvairūs veiksniai – mityba, skysčių vartojimas, mankštinimasis, miegas ir apšvietimas – gali pasitarnauti, siekiant maksimalios naudos.“

Po beveik 20 valandų trukusio ilgiausio pasaulyje skrydžio: tai ištverti gali ne kiekvienas keleivis
© Scanpix / Reuters

S. Simpsono teigimu, tyrimai bandomųjų skrydžių metu padeda mokslininkams ir aviacijos industrijai geriau suprasti tolimų skrydžių poveikį keleiviams ir lėktuvo įgulai.

Monasho universiteto tyrėjai stebės įgulą – fiksuos melatonino lygį jų organizme prieš skrydį, skrydžio metu ir po skrydžio, taip pat stebės pilotams pritaisytų elekroencefalografų fiksuojamas smegenų bangas.

Vėliau šia informacija pasidalins su Civilinės aviacijos administracijos administracija, kad vėliau būtų galima nustatyti labai ilgų skrydžių sąlygas, rašoma tyrėjų pranešime spaudai.

„Savaime suprantama, kyla natūralių klausimų apie keleivių bei įgulos komfortą ir gerovę ultra ilgų skrydžių metu“, – „Qantas Group“ pranešime spaudai teigė kompanijos vadovas Alanas Joyce‘as.
Stebėjimai ilgų skrydžių metu pateiks vertingų duomenų ir padės atsakyti į kylančius klausimus.

„Svarbiausias tikslas – sumažinti klientams paros ritmo sutrikimo poveikį ir sukurti jų pageidaujamas sąlygas maloniam, ramiam skrydžiui. O įgulos nariams, pasitelkus mokslinius tyrimus, bus siekiama nustatyti tinkamiausias sąlygas, kad jie išliktų budrūs darbo metu ir maksimaliai pailsėtų per poilsio pertraukas skrydžių metu“, – rašoma pranešime spaudai.

Po beveik 20 valandų trukusio ilgiausio pasaulyje skrydžio: tai ištverti gali ne kiekvienas keleivis
© Scanpix / Reuters

Harvardo SHINE centro įkūrėja ir direktorė daktarė Eileen McNeely teigė „CNN Travel“, kad labai ilgų skrydžių metų poveikis keleivių sveikatai yra panašus, kaip ir trumpesnių skrydžių metu, tik stipresnis.

„Keleiviai patirs hipoksiją (deguonies trūkumas audiniuose), dehidrataciją, raumenų maudimą dėl judėjimo trūkumo, didelį triukšmą, paros ritmo sutrikimą, kosminę radiaciją ir galimus oro teršalus salone. Šios sąlygos kelia didesnę grėsmę silpnesnės sveikatos keleiviams“, – aiškino E. McNeely.
Ji pabrėžė – lengvesni, modernesni lėktuvai sudaro galimybes ištverti labai ilgus skrydžius, juose sukuriamos palankesnės sąlygos žmonėms. Situaciją gerins ir didesnis spaudimas lėktuve, didesnė drėgmė ir tyliau veikiantys lėktuvų varikliai.

Vis tik E. McNeely kelia nerimą ribotas mobilumas, taigi ji pataria keleiviams dažniau pavaikščioti po lėktuvo saloną ir gerti daugiau skysčių (išskyrus alkoholį).

„Jei jums – daugiau nei 60 metų ir sergate širdies ir plaučių ligomis, apsilankykite pas gydytoją, kad atliktų reikiamus tyrimus, taip pat ir deguonies prisotinimo tyrimą, kuris parodytų, ar jums nereikia vartoti lėktuve deguonies kiekį didinančių papildų“, – sakė ji.

Po beveik 20 valandų trukusio ilgiausio pasaulyje skrydžio: tai ištverti gali ne kiekvienas keleivis
© Shutterstock

E. McNeely rekomenduoja, kad aviabendrovės stebėtų lėktuvo įgulos narių sveikatą, turint omenyje, kad jie susiduria su kosmine radiacija ir triukšmu, taip pat užtikrintų įgulos nariams poilsio laikotarpius prieš skrydžius, jų metu ir po skrydžių.

Kai kuriems žmonėms 19 valandų trukmės skrydis gali atrodyti neįmanomas.

„Ankstesnės kartos lėktuvai kėlė abejonių, kad (žmonės) norėtų tai daryti ir kad tai būtų ekonomiškai naudinga oro linijų bendrovėms“, – teigė aviacijos srities specialistas Alanas Fehrmas.

„Tokie skrydžiai vykdomi, bet vargu ar jie žymiai pakeis aviacijos industriją“, – sakė jis, turėdamas omenyje 17 valandų trukmės skrydį tarp Singapūro ir Niujorko, vykdomą „Singapore Airlines“.

„Pasaulyje kasdien skraido 20 000 lėktuvų, o tokius (labai ilgus) skrydžius vykdo devyni lėktuvai. Tai reikalinga tik tam tikrai grupei žmonių, tai – prestižinis projektas. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis tai reikalinga, todėl verta išlaidų“, – sakė specialistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
4.1026

Šiaulių oro uosto vadovė atsakė, ar realu iš Šiaulių sulaukti užsakomųjų reisų į Turkiją ar Egiptą

Tarptautiniam Šiaulių oro uostui priimant vis daugiau orlaivių, dažniau sulaukiama klausimų, ar...

Lietuviai kelionių neatsisako: 8 iš 10 keliaujančių lėktuvais teigia, kad jau turi planų skrydžiams kitais metais

Lietuvos oro uostuose pastaruosius metus sparčiai augęs keliaujančiųjų ir skrydžių srautas 2023...

Turtingi rusai ir toliau keliauja į Europą bei mėgaujasi prabanga: kokias ES šalis jie renkasi? (3)

Europa, kadaise tarp rusų buvusi populiari žiemos kelionių kryptis, dabar tapo pavienių ir...

Plintant naujam judėjimui kirto atgal: nustokite mane gėdinti dėl kelionių lėktuvu (5)

„Flygskam“ yra judėjimas, prasidėjęs organiškų grynuolių-ekologų šalyje Švedijoje ,...

Parengė Dalia Vaitkutė-Šiaulienė

Atostogas milijardieriams organizuojantis vyras papasakojo, kokių gluminančių pageidavimų sulaukia iš klientų

Kaip atostogauja patys turtingiausi asmenys? Ar dar įmanoma juo nustebinti, palepinti? Galu gale, kas...

Top naujienos

Ekspertas: jei ne pinigai, „Financial Times“ nebūtų rašęs apie Lietuvą taip, kaip parašė (20)

Britų portalo „ Financial Times “ publikacijos apie Lietuvą nėra žurnalistika, tai – reklama...

Vilniaus mikrorajonas, kuriam žadami dideli pokyčiai: dėl jo potencialo neabejojama (1)

Vos prieš kelis dešimtmečius Vilniaus miestas buvo gerokai mažesnis. Laikui bėgant, sostinė...

Širinskienė apstulbus: staiga dingo visi surinkti parašai prie Majausko projekto

Seimo opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė sako, jog jau buvo...

Ukrainos ambasadoje Madride – sprogimas (6)

Ukrainos ambasadoje Madride nugriaudėjo sprogimas. Sužalotas vienas žmogus. Apie tai praneša AFP...

EK pirmininkės pasisakymas ištrintas, sureagavo ir Ukraina (10)

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sureagavo į Europos Komisijos (EK) pirmininkės...

Verslas PliusJulija Leimonė

Darbe patiriamas stresas suteikia dvi galimybes: jei negelbėja pirmoji, imkitės ryžtingų veiksmų 3 pagrindinės streso priežastys

Dažnai paroje esančios valandos yra dalinamos į lygias dalis: sakoma, kad trečdalį laiko...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba apie Rusijos sprendimą: Kremlius bijo Ukraina: mūsų kariuomenė tapo dar galingesnė (7)

Ukraina pranešė iš Prancūzijos gavusi daugkartinę raketų paleidimo sistemą, kuri papildė...

Nauja apklausa išryškino aiškų kandidatų į Vilniaus merus trejetuką – įvertinti ir skirtingi II turo scenarijai (19)

Valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) užsakymu...

Į nelaisvę patekusio ruso mama lieja pyktį ant Putino ir Šoigu: mes kas, galvijai? (1)

Ukrainoje į nelaisvę pakliuvusio rusų kario mama Irina Čistiakova pareiškė, kad ukrainiečiai su...

Ala Pugačiova priėmė svarbų sprendimą, susijusį su Rusija

Rusijos dainininkė Ala Pugačiova uždaro ABP – savo paskutinę įmonę gimtinėje, kuri...