aA
Australijos oro linijų flagmanas „Qantas“ spalio mėnesį sėkmingai įvykdė iki šiol žmonijos istorijoje ilgiausią komercinį skrydį be sustojimo. Istoriniame skrydyje iš Niujorko į Sidnėjų dalyvavo 50 keleivių ir įgulos narių. Ilgiausias pasaulio skrydis danguje tęsėsi 16 200 kilometrų ir užtruko maždaug 19 su puse valandų.
Po beveik 20 valandų trukusio ilgiausio pasaulyje skrydžio: tai ištverti gali ne kiekvienas keleivis
© Scanpix / Reuters

Daugeliui keleivių ši kelionė tapo tikru sveikatos ir kantrybės išbandymu. Ir nors „Qantas“ oro linijos norėtų šį laiką taupantį skrydį klientams pradėti siūlyti jau nuo 2022 m., kol kas atliekami tik bandomieji skrydžiai. Bendrovė bendradarbiaudama su gausiu būriu mokslininkų ieškoti būdų sušvelninti neišvengiamą ilgo skrydžio trūkumą – grėsmę silpnesnės sveikatos keleiviams.

Savaime suprantama, kyla natūralių klausimų apie keleivių bei įgulos komfortą ir gerovę ultra ilgų skrydžių metu, todėl viską išsamiai papasakojo skrydžius stebintys mokslininkai.

Tyrėjai iš Sidnėjaus universiteto Charleso Perkinso centro, Monasho universiteto ir iš Australijos vyriausybės remiamo tyrimų centro „Alertness Safety and Productivity Cooperative Research Centre“ tiria ilgų skrydžių poveikį keleiviams ir lėktuvo įgulai.

Keleiviams lėktuvo salone pritaisomi stebėjimo prietaisai, o ekspertai iš Charleso Perkinso centro stebi, kaip jų sveikatą, savijautą ir biologinį organizmo laikrodį veikia apšvietimas, maistas, gėrimai, judėjimas, miego laikotarpiai bei pramogos skrydžio metu.

Keleiviams patarta stebėti savo savijautą prieš skrydį ir dvi savaites po skrydžio, siekiant išsiaiškinti, kaip jie jaučiasi ir kaip susidoroja su organizmo paros ritmo sutrikimu.

Pilotus ir lėktuvo įgulos narius taip pat stebi, jie rašo miego dienoraščius. Piloto kabinoje yra įtaisytos kameros, kurios fiksuoja pilotų budrumą.

„Žmonės be galo skirtingai reaguoja į organizmo paros ritmo sutrikimą dėl laiko juostų pokyčių, mums reikia daugiau tyrimų, parodysiančių, kas turi įtakos organizmo paros ritmo sutrikimui, kelionės nuovargiui ir kas gali sumažinti tolimų skrydžių poveikį, – „CNN Travel“ sakė Charleso Perkinso centro akademinis direktorius, profesorius Stephenas Simpsonas. – Mūsų laukia ilgas stebėsenos laikotarpis, norint suprasti, kaip įvairūs veiksniai – mityba, skysčių vartojimas, mankštinimasis, miegas ir apšvietimas – gali pasitarnauti, siekiant maksimalios naudos.“

Po beveik 20 valandų trukusio ilgiausio pasaulyje skrydžio: tai ištverti gali ne kiekvienas keleivis
© Scanpix / Reuters

S. Simpsono teigimu, tyrimai bandomųjų skrydžių metu padeda mokslininkams ir aviacijos industrijai geriau suprasti tolimų skrydžių poveikį keleiviams ir lėktuvo įgulai.

Monasho universiteto tyrėjai stebės įgulą – fiksuos melatonino lygį jų organizme prieš skrydį, skrydžio metu ir po skrydžio, taip pat stebės pilotams pritaisytų elekroencefalografų fiksuojamas smegenų bangas.

Vėliau šia informacija pasidalins su Civilinės aviacijos administracijos administracija, kad vėliau būtų galima nustatyti labai ilgų skrydžių sąlygas, rašoma tyrėjų pranešime spaudai.

„Savaime suprantama, kyla natūralių klausimų apie keleivių bei įgulos komfortą ir gerovę ultra ilgų skrydžių metu“, – „Qantas Group“ pranešime spaudai teigė kompanijos vadovas Alanas Joyce‘as.
Stebėjimai ilgų skrydžių metu pateiks vertingų duomenų ir padės atsakyti į kylančius klausimus.

„Svarbiausias tikslas – sumažinti klientams paros ritmo sutrikimo poveikį ir sukurti jų pageidaujamas sąlygas maloniam, ramiam skrydžiui. O įgulos nariams, pasitelkus mokslinius tyrimus, bus siekiama nustatyti tinkamiausias sąlygas, kad jie išliktų budrūs darbo metu ir maksimaliai pailsėtų per poilsio pertraukas skrydžių metu“, – rašoma pranešime spaudai.

Po beveik 20 valandų trukusio ilgiausio pasaulyje skrydžio: tai ištverti gali ne kiekvienas keleivis
© Scanpix / Reuters

Harvardo SHINE centro įkūrėja ir direktorė daktarė Eileen McNeely teigė „CNN Travel“, kad labai ilgų skrydžių metų poveikis keleivių sveikatai yra panašus, kaip ir trumpesnių skrydžių metu, tik stipresnis.

„Keleiviai patirs hipoksiją (deguonies trūkumas audiniuose), dehidrataciją, raumenų maudimą dėl judėjimo trūkumo, didelį triukšmą, paros ritmo sutrikimą, kosminę radiaciją ir galimus oro teršalus salone. Šios sąlygos kelia didesnę grėsmę silpnesnės sveikatos keleiviams“, – aiškino E. McNeely.
Ji pabrėžė – lengvesni, modernesni lėktuvai sudaro galimybes ištverti labai ilgus skrydžius, juose sukuriamos palankesnės sąlygos žmonėms. Situaciją gerins ir didesnis spaudimas lėktuve, didesnė drėgmė ir tyliau veikiantys lėktuvų varikliai.

Vis tik E. McNeely kelia nerimą ribotas mobilumas, taigi ji pataria keleiviams dažniau pavaikščioti po lėktuvo saloną ir gerti daugiau skysčių (išskyrus alkoholį).

„Jei jums – daugiau nei 60 metų ir sergate širdies ir plaučių ligomis, apsilankykite pas gydytoją, kad atliktų reikiamus tyrimus, taip pat ir deguonies prisotinimo tyrimą, kuris parodytų, ar jums nereikia vartoti lėktuve deguonies kiekį didinančių papildų“, – sakė ji.

Po beveik 20 valandų trukusio ilgiausio pasaulyje skrydžio: tai ištverti gali ne kiekvienas keleivis
© Shutterstock

E. McNeely rekomenduoja, kad aviabendrovės stebėtų lėktuvo įgulos narių sveikatą, turint omenyje, kad jie susiduria su kosmine radiacija ir triukšmu, taip pat užtikrintų įgulos nariams poilsio laikotarpius prieš skrydžius, jų metu ir po skrydžių.

Kai kuriems žmonėms 19 valandų trukmės skrydis gali atrodyti neįmanomas.

„Ankstesnės kartos lėktuvai kėlė abejonių, kad (žmonės) norėtų tai daryti ir kad tai būtų ekonomiškai naudinga oro linijų bendrovėms“, – teigė aviacijos srities specialistas Alanas Fehrmas.

„Tokie skrydžiai vykdomi, bet vargu ar jie žymiai pakeis aviacijos industriją“, – sakė jis, turėdamas omenyje 17 valandų trukmės skrydį tarp Singapūro ir Niujorko, vykdomą „Singapore Airlines“.

„Pasaulyje kasdien skraido 20 000 lėktuvų, o tokius (labai ilgus) skrydžius vykdo devyni lėktuvai. Tai reikalinga tik tam tikrai grupei žmonių, tai – prestižinis projektas. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis tai reikalinga, todėl verta išlaidų“, – sakė specialistas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(39 žmonės įvertino)
4.1026

Vietinis turizmas sostinėje beveik grįžo į priešpandeminį lygį

Turistų iš Lietuvos skaičius Vilniuje šių metų vasaros pradžioje buvo didesnis nei pernai ir...

Paulius Normantas: kultūros tiltas tarp Lietuvos ir Vengrijos

Liepos 17-tą dieną Akmenės rajone ant Papilės piliakalnio skambėjo trimito garsai ir kilo...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Ramiai planuoti rudens keliones gali ne visi: įvardijo, kur keliauti saugiausia ir kam reikėtų paskubėti į atostogų traukinį (1)

Dėl koronaviruso delta atmainos rizikos visos pasaulio šalys liepos pradžioje vėl įtrauktos į...

5 priežastys, kodėl atostogoms verta rinktis Kiprą, o ne Turkiją (9)

Atrodo, galima pradėti po truputį džiaugtis, kadangi pamažu, tačiau užtikrintai tampa prieinami...

Uzbekija – rojus keliautojų akims ir piniginėms: ką verta aplankyti? (31)

Uzbekija – valstybė Centrinėje Azijoje, iš visų pusių apsupta sausumos. Anksčiau šalis buvo...

Top naujienos

Kasčiūnas: tarnybos įpareigotos neteisėtus migrantus nedelsdamos grąžinti į Baltarusijos teritoriją papildyta 21:53 (1415)

Šiandien valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovė Agnė Bilotaitė priėmė...

Šių specialistų trūkumas garantuoja, kad darbą tikrai gausite: jokių viršvalandžių ir vidutinis 2000 eurų atlyginimas (58)

Ar pamenate, kai jūsų klausdavo, kuo norėsite būti užaugę? Ką darėte, kai atėjo laikas...

Profesorius Čaplinskas: delta atmainos virusas dauginasi kitaip nei prieš tai plitusių (233)

Sergamumo koronavirusu padėtis šalyje blogėja. Kasdien skelbiami vis didesni naujai...

Karolis Kasperas | D+

Hitlerio vaikai: nuo dešimties metų ruošė karo mašinas, nušluosiančias viską savo kelyje

Yra sakoma – tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Adolfas Hitleris taip pat nusprendė...

Karbauskis: Landsbergis turi važiuoti pas Nausėdą ir neišeiti, kol nesusitars (598)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, jog...

Prienų rajone – įspūdingas nuosavas pomidorų ūkis: augina kelis šimtus skirtingų jų veislių (22)

300 skirtingų pomidorų veislių – tiek šiemet savo pomidorų ūkyje jų augina agronomė ir...

Eskedar Maštavičienė: jei didžioji dalis nelegalių migrantų liktų Lietuvoje – jie taptų legaliais gyventojais (1096)

14 metų Lietuvoje gyvenanti ir Lietuvos pilietybę turinti pabėgėlė iš Etiopijos Eskedar...

Liūdnai pagarsėjusių diktatorių meniu: dėl kokių priežasčių jie sau neleido kulinarinių įmantrybių (5)

Anaiptol ne iš gerosios pusės pagarsėję XX a. politikos veikėjai galėjo mėgautis išskirtine...