aA
Nors skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 4 tūkstančius asmenų, galinčių teikti gido paslaugas, šalyje labai trūksta gidų, išmanančių apie Lietuvos regionus. Todėl neretai kelionių organizatoriai kratosi tokių užsakymų – trūksta žinovų, gebančių kokybiškai parengti kelionę per kelis regionus. Kasmet į gidų pažymėjimus išduodantį Valstybinį turizmo departamentą kreipiasi apie 250 asmenų, norinčių tapti gidais, rašoma pranešime spaudai.
Vilnius
© Shutterstock

„Lietuvos žinovų, kuriuos su grupe turistų galima būtų drąsiai siųsti į kokį nors regioną, yra vienetai. Mūsų šalies regionų išmanymas yra daugumos gidų silpnoji vieta – tai yra perspektyvi ir dar neužpildyta niša. Ypač tai pasakytina apie jaunus žmones, kurių suvokimas apie Lietuvą dažniausiai baigiasi tik apsilankymu Vilniuje, Kaune, Palangoje ar Druskininkuose“, – teigia Jonas Ignatonis, sostinėje veikiančios bendrovės „Senamiesčio gidas“ vadovas.

Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,58 mln. turistų iš užsienio – 4,3 proc. daugiau nei 2016 metais. Daugiausia turistų į Lietuvą atvyko iš Baltarusijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos. Vietinių turistų skaičius augo 7,9 proc. iki 1,66 mln.

Asmuo, norintis įgyti gido kvalifikaciją, turi turėti aukštąjį išsilavinimą. Jis turi išklausyti ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų specialų gidų rengimo kursą, kuris apima ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos disciplinas, ir būti išlaikęs praktinį ekskursijų vedimo egzaminą.

Norint gauti gido pažymėjimą, Valstybiniam turizmo departamentui reikia pateikti prašymą, aukštojo mokslo baigimo diplomo kopiją, gidų rengimo kurso baigimo pažymėjimo kopiją arba pažymą apie išlaikytus teorinį ir praktinį gidų rengimo kurso egzaminus.

Valstybinis turizmo departamentas išduoda leidimus rengti gidų kursus bendrovėms, jeigu jų pateikta programa ir dėstytojai atitinka nustatytus reikalavimus.

Gidų kursus rengiančiais bendrovei vadovaujantis J. Ignatonis teigia, jog turistų srautams didėjant, vis paklausesni tampa tie gidai, kurie gali atvykusiems turistams ekskursijas vesti jų gimtąją kalba. „Jeigu turistai iš Skandinavijos ir Šiaurės šalių dažniausiai pasitenkina anglų kalba vedama ekskursija, tai Pietų Europos, Azijos gyventojai nori viską girdėti tik savo kalba“, – tvirtina pašnekovas.

Jonas Ignatonis
Jonas Ignatonis
© Asmeninins albumas

Pastaruoju metu itin paklausus yra vadinamasis žydiškasis turas po Vilnių, nes čia yra gyvenę iškilių žydų asmenybių, svarbus ir litvakų palikimas, žinomas visame pasaulyje. „Artėja 2020-ieji metai, kurie paskelbti Lietuvos žydų istorijos ir Gaono metais, tad šių ekskursijų poreikis dar labiau išaugs“, – įsitikinęs J. Ignatonis.

Anot pašnekovo, į Lietuvą iš įvairių šalių atvykę žydai čia ieško savo šaknų, nori aplankyti senelių ar net prosenelių gimtąsias vietas. Vesti ekskursijas žydams nėra paprasta: jie būna labai gerai pasiruošę, yra labai reiklūs, užduoda ne vieną klausimą, todėl ir ne kiekvienas gidas gali jas vesti, jis turi neapsiriboti vien tik sausais faktais.

„Todėl kai žydai užsakinėja ekskursijas, jie dažniausiai jau pageidauja konkretaus gido ar gidės, turinčių rekomendacijų iš anksčiau pas mus viešėjusių ir įsitikinusių, kad moka atskleisti temą. Jiems tai yra labai svarbu“, – kalba J. Ignatonis.

Perspektyvi specialybė, kurios darbuotojų ypač trūksta
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot pašnekovo, turistų srautus nemažai lemia ir pigūs skrydžiai iš vienos ar kitos šalies. Jeigu tik atsiranda pigus tiesioginis skrydis, yra didelė tikimybė sulaukti daugiau to miesto ar tos šalies turistų. Taip pat ekskursijų po Lietuvą poreikį didina įvairių tarptautinių konferencijų dalyviai, kurie laisvu nuo konferencijų metu dar nori pamatyti ir mūsų šalį.

Priklausomai nuo šalies, iš kurios atvyko turistai, gidai visuomet stengiasi atskleisti Lietuvos ir tos šalies sąsajas. Kiekvienam turistui labai smagu atrasti Lietuvoje tai, ką paliko jo tautiečiai tegu ir prieš daugelį šimtų metų.

Nors dauguma turistų Lietuvoje renkasi į UNESCO paveldą įtrauktus objektus – Vilniaus senamiestį (aplankant ir Trakus), Kernavės archeologinę vietovę bei Kuršių neriją, vis labiau populiarėja vadinamasis nestandartinis turizmas – pavyzdžiui ornitologinis turizmas, kai vykstama stebėti įvairių rūšių paukščių. Užsienyje vis geriau žinomos tokio turizmo kryptys yra Nemuno deltos regioninis parkas bei Žuvinto biosferos rezervatas. Kitus traukia tam tikri konkretūs objektai, pavyzdžiui, sovietmečiu prie Platelių ežero Plokščiuose veikusi raketinė bazė.

Perspektyvi specialybė, kurios darbuotojų ypač trūksta
© DELFI / Paulius Garkauskas
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Svarbu vykstantiems į užsienį: įvykus nelaimingam atsitikimui sveikatos draudimo kortelė nepadengs visų išlaidų (3)

Gajus įsitikinimas, jog keliaudami po Europą ir turėdami Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK)...

Išdalins dar 12 tūkst. nemokamų bilietų kelionėms po Europą (5)

Reaguodama į sėkmingą pirmąjį iniciatyvos „DiscoverEU“ etapą, Europos Komisija lapkričio 29...

Lietuvių avantiūra – keliaus į Aziją be bilieto atgal (6)

Radijo laidų vedėjas Richardas Jonaitis jau kurį laiką nesiskiria su didžiuliu darbų sąrašu...

Lietuviai savo lėšomis ėmėsi iniciatyvos garsinti šalį: sukūrė klipą apie sostinę (23)

„Norėjome praverti užuolaidą ir pažvelgti į tokį Vilnių, kokio joks gidas neparodys ar...

Vilniaus oro uoste – atnauja „Duty Free“ zona: gundo ne tik gintarais ir šakočiais (57)

Vilniaus oro uostas nuo šiol savo klientus pasitinka atsinaujinęs – trečiadienį oficialiai...

Top naujienos

Atšventė: po dotacijos patvirtinimo LSDDP užpirko 19 butelių vyno

Ketvirtadienį Seimui priėmus nutarimą, kuriuo iš valstybės biudžeto Lietuvos socialdemokratų...

Atlygis už neryžtingumą: ką Putinui davė „neveiksmingos“ sankcijos (76)

Nepaisant to, kad iš esmės kiekvieną savaitę galima išgirsti apie naujas sankcijas Rusijai arba...

Liberalų krizė apima visą Lietuvą: Pagėgiuose spaudžiama ranka Komskiui, Klaipėdoje bręsta skilimas (36)

Liberalų sąjūdžio Pagėgių skyrius subyrėjo – didžioji dauguma nusprendė trauktis iš...

Įspėjimas pirkėjams: apžiūrėkite įsigytus vaisius, nes juose gali būti adatų (86)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja vartotojus būti budrius – šalies...

Putino sargybinis išgirdo tokį atsaką, kad maža nepasirodė (2)

Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas priėmė Rusijos nacionalinės gvardijos vado, dar...

Parodė, kas nutinka, jei automobilio oro pagalvė išsiskleidžia per vėlai

Automobilio saugos pagalvės pastaruoju metu ypač aktuali tema Lietuvoje. Kai teisėsaugos...

Pravieniškėse veikusio nusikalstamo susivienijimo byla nebus grąžinta prokuratūrai (6)

Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė, kad negrąžina prokuratūrai bylos dėl...

Kitą sekmadienį vėl suksime laikrodžius (103)

Kitą sekmadienį, spalio 28 dieną, 4 valandą nakties persuksime laikrodžius viena valanda atgal ir...

Menas viešosiose erdvėse tampa konfliktų priežastimi: ar jo išvis reikia? Iš MO muziejaus atidarymo (2)

Menas, rodomas viešosiose erdvėse, pasiekia platesnę auditoriją nei rodomas muziejuje, bet jis...

Su Gražuliu pas notarę dėl vaiko išlaikymo susitikusi Birutė neatsistebi: vaizdelis buvo kaip iš „TV pagalbos“ (195)

Skandalą dėl savo nesantuokinio ir iš pradžių slėpto vaikelio Lietuvoje sukėlęs politikas...