Apie tai, kaip sekėsi į Lietuvą parsivežti Ukrainoje pagamintą valtį, Aurimas daugiau papasakojo vaizdo įraše feisbuke.
„Šiuo metu esu centriniame muitinės terminale Klaipėdoje. Ryte mane pasiekė labai geros žinios – gavau dokumentus ir valtis tapo legali. Man buvo didelė dilema ties tuo, kaip reikia atlikti visas procedūras. Jau vakar, kai atvykau į muitinę, supratau, kad namai yra namai – čia gerai, daugiau supratimo, susikalbama gimtąja kalba. Mačiau, jog muitinė nusiteikusi geranoriškai.
22 valandas teko praleisti Ukrainos pasienyje. Lenkų pareigūnai iš pradžių pyko ant manęs, ignoravo kitas kalbas, šnekėjo tik lenkiškai. Todėl dar vakar ėjau miegoti su dideliu nerimu, galvojau, į kokį biurokratinį liūną esu įnėręs.
Lietuvoje nėra registruota nė vienos tokios valties – aišku, Aurimas Valujavičius irgi yra tą padaręs, bet pas jį buvo kito tipo valtis. Jam buvo lengviau, nes jis turėjo Europos Sąjungos sertifikatą, o aš neturėjau nieko. Kaip bebūtų, jau turiu dokumentus ir nuo šios dienos valtis yra legali Europos Sąjungos transporto priemonė.
Tolimesnis planas yra užsakinėti įrangą, spalį pilnai prasidės jos įrenginėjimas, lauksiu atvažiuojant žmogaus, kuris gamino šią valtį“, – kalbėjo A. Mockus.
Aurimas taip pat parodė, kur valtyje bus bagažo skyrius ir kur plaukiant vyks pagrindinis gyvenimas.
Ketina valtimi perplaukti Ramųjį vandenyną
Apie savo ketinimą perplaukti Ramųjį vandenyną Aurimas pranešė liepos pabaigoje. Tą kartą, duodamas interviu, jis kalbėjo, kad negali nustygti vietoje nuo tada, kai pirmą kartą sukirbėjo tokia mintis.
„Negaliu net užmigti. Mes, keliautojai, turbūt turime kažkokį sindromą. Kai išvažiuoji iš namų, jų pasiilgsti, bet, kai grįžti, traukia nauji potyriai, – juokėsi A. Mockus. – Valujavičių stebėjau nuo pat jo kelionės pradžios. Buvau įsitikinęs, kad jis tą padarys, nors buvo tokių, kurie žegnojo. Buvo įdomu jį sekti, labai sudomino Aurimo valtis – nebuvau anksčiau tokių matęs.
Su laiku pradėjau galvoti, ką jis darys toliau – irkluos per Ramųjį ar ne? Ėmiau domėtis, žiūrinėti valtis. Žinoma, tokiu pačiu maršrutu negali plaukti, turi būti kas nors įdomesnio. Supratau, kad nežinau lietuvių, kurie valtimi būtų perplaukę Ramųjį. Galvoju, reikia išdrįsti tai padaryti ir padėti ant to tašką.“
Aurimas pabrėžė, kad kiekviena kelionė privalo turėti kokį nors tikslą – niekuo neišsiskirs ir ši. Plaukdamas per Ramųjį vandenyną, jis sieks atkreipti dėmesį į karą Ukrainoje bei neš žinutę, jog ukrainiečiai nėra vieni.
„Mes, lietuviai, tikrai palaikome ukrainiečius. Noriu, kad jie jaustų tą palaikymą, nes pastaruoju metu, atrodo, vos ne likimo valiai juos paliekame. Visi norime sprendimų, suprantame, jog jie negali būti greiti, bet norisi didesnio palaikymo. Nuo karo pradžios važinėju į Ukrainą, perduodu paramą – galiu drąsiai pasakyti, kad šiai dienai viskas yra sustoję vos ne iki nulio.
Paskutiniai du važiavimai buvo iš fondo rezervo – to, ką buvome sukaupę. Turime kažką daryti, jog atkreiptume dėmesį, nes negalime sustoti. Turime padėti iki karo pabaigos“, – kalbėjo A. Mockus.
Aurimas pamažu dėliojasi ir būsimos kelionės detales. Jo teigimu, plaukti teks iš JAV į Australiją – planuojama iš San Fransisko arba San Diego iki Brisbano uosto.
„Mačiau, kad viena moteris plaukė 360 dienų, bet ji, jei neklystu, startavo iš Meksikos. Perplaukusių žmonių tikrai yra, tačiau jų nedaug. Kaip ir su Atlanto vandenynu – Aurimas būtent tokį maršrutą įveikė trečiasis, bet perirklavusių Atlantą yra tūkstančiai. Užtenka perplaukti 900 mylių ir jau skaitaisi įveikęs vandenyną. Lygiai tas pats su Ramiuoju.
Ne visi plaukia visą atstumą, aš noriu viso – kaip vienas Aurimas sąžiningai viską įveikė, taip ir kitas nenormalus Aurimas irgi bandys. Gal yra koks prakeiksmas su tais Aurimas“, – šypsojosi A. Mockus.
Daugiau galite skaityti ČIA.
