Šiuolaikinių gidų kursų organizatoriai „Guidelines Academy“ karantino laikotarpiu kalbina žinomus keliautojus apie gido darbą ir kviečia gidus ruoštis naujiems iššūkiams po pandemijos.
„Skatiname ir keliautojus, atsiradus daugiau galimybių keliauti, pasitikėti savo darbą išmanančiais gidais. Juk gido profesija, taip pat kaip ir žurnalisto, padeda žmonėms geriau pažinti pasaulį“, – pranešime žiniasklaidai teigia gidų akademijos įkūrėja Monika Auksutytė.
Pandeminiai metai įsimins ilgam
Žinomas kelionių laidų kūrėjas pripažįsta, kad praėję 2020 metai sukėlė daug streso darbe. Reikėjo daug motyvacijos, laiko ir pastangų, kad susiorganizuotumei net ir menkiausią kelionę. „Tikrai galėjau pasakyti, kad šiuo laikotarpiu neįmanoma keliauti ir filmuoti laidų, bet su komanda nusprendėme, kad nors ir bus daug vargo... Darbo juk reikia“, – šypsosi Orijus. „Panašiai ir gido profesija – tie, kas šiuo laikotarpiu į situaciją pažvelgė originaliai, tai ir darbo turi, ir pinigų uždirba“, - pridūrė keliautojas.
Vien per antrą 2020 m. pusę O. Gasanovas darbo reikalais lankėsi Kroatijoje, Italijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Kipre, Airijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, Meksikoje. Išvažinėjo daug Lietuvos kampelių. Atostogų kelionę O. Gasanovas šiemet turėjo vieną – į Graikiją. Radęs pigius lėktuvo bilietus po 9 eurus, laidų vedėjas planavo Graikijoje taip pat dirbti, bet galiausiai pasidavė draugų įtikinėjimams paatostogauti. „Aš, kaip ir visi šiuo laikotarpiu, bijojau susirgti ar strigti saviizoliacijoje, todėl su draugais pasiėmėme vilą atokiau nuo miesto, kuri buvo ant kalno, su baseinu ir vaizdu į jūrą. Vila buvo daug pigesnė nei kada nors anksčiau“, – pandeminio keliavimo privalumus vardino Orijus.
Kas yra geras kelionių gidas?
Nors susiplanuoti kelionių vietas, tikslus ir atlikti organizacinius darbus Orijus mėgsta pats, tačiau nuvykęs į tam tikrą vietą dažnai ieško patikimų gidų, kurie praplėstų keliautojo akiratį. Net ir iš varginančio ir nuobodaus gido gali išsirinkti sau naudingų dalykų, o jei jis iš tiesų išmano savo darbą – belieka mėgautis. Filmuojant kelionių laidas, anot O. Gasanovo, vietos gidai yra neįkainojami padėjėjai.
„Pavyzdžiui, mano draugas Titas gyvena lūšnyne Brazilijoje. Ir jis puikiai verčiasi aprodydamas vakariečiams saugiausią Rio lūšnyną. Titas ne standartinis nuobodus gidas. Jis ekskursijos planą susidaro susitikęs su savo turistais. Paklausia, ar grupė labiau norėtų gerti kokteilius viename lūšnyno barų, ar labiau nori pamatyti, kaip dirba socialinis vaikų centras. Turistai pasirenka – vieni nori mažiau apkrauti sau galvą, kiti nori pasiimti viską iš ekskursijos ir sužinoti kuo daugiau“, – lankstumą dirbant su keliautojais, kaip vieną pagrindinių gero gido savybių, pabrėžė O. Gasanovas.
Kitas fantastiškas gido privalumas – mokėjimas suvesti keliautojus su įdomiais vietos gyventojais, arba žinojimas, kaip įlįsti į turistams mažiau prieinamas vietas. „Kolumbijoje mus vedžiojęs gidas surado taksistą, kuris pažinojo Pablo Escobaro brolį. Ir nors pastarasis buvo uždaręs savo muziejų bei nebepriėmė turistų, tačiau per gidą ir taksistą mes vis tiek ten patekome. Nuo šiol tą gidą rekomenduoju visiems kaip geriausią Kolumbijoje“, – pavyzdžius, kaip galima užsitarnauti gerą gido vardą, pabrėžia Orijus.
„Arba vaikščiodami po Lisabonos senamiestį iš gido išgirstate, kad mieste išplito nelegalios kavinės butuose. Ir staiga gidas pasako, kad būtent su juo galbūt pateksite pas vieną žmogų, į vieną iš tokių kavinių. Sukuriama intriga, o apsilankymas tokioje kavinėje tampa ekskursijos vinimi“, – mažais ekskursijų triukais, kurie žavi keliautojus, dalijasi O. Gasanovas.
Nuobodūs ir nuviliantys gidai O. Gasanovo kelionėse
Dažnai pasitaiko, kad gidas keliautojams sukuria nuobodulio, susierzinimo ar net pykčio emocijas. Anot kelionių laidų kūrėjo, nėra nieko blogiau nei vadovėlinis gidas, išmokęs savo vieną istoriją ir nuobodžiai žeriantis informaciją kaip žirnius į sieną. Tokį gidą O. Gasanovas sutiko Varšuvos degtinės muziejuje – monotoniškai kalbėdamas, nereaguodamas į klausytojų užduodamus klausimus jis numušė visos grupės ūpą. Audiogidas šioje situacijoje būtų buvęs net malonesnis, nes esant reikalui jį gali išjungti ar prasukti.
Antra vertus, per kelionę Kenijoje, Rytų Afrikoje, Orijus sutiko iškalbų ir draugišką safarių gidą, kuris, rodos, per vieną dieną Afrikos savanose tapo geriausiu ir išskirtiniu draugu – pasakojo apie nepavykusias ekskursijas, apie keistus turistus, daug juokavo. Bet kitą dieną pasikeitus automobilyje daliai turistų, safarių gido burtai išnyko. „O... Koks buvo nusivylimas, kai pamačiau, kad joks aš gidui ne draugas ir su naujais žmonėmis jis vėl pradėjo plokštelę nuo pradžių, su tais pačiais juokais ir svetingumu bendraudamas jau ne su manimi, o su naujais svečiais“, – vieną pagrindinių kasdien tą patį darbą dirbančių gidų klaidų, nuviliančių turistus, įvardino keliautojas.
Emocijas sukelianti istorija – ekskursijos pagrindas
Pats savo laidose pasakojantis žmonių istorijas, Orijus pripažįsta, kad geros ekskursijos pagrindas ir yra stiprias emocijas sukelianti žmogiška istorija. Todėl kiekvieną pasakojimą, kurį gidas pasakoja keliautojui, reikia filtruoti būtent per šį filtrą – ar jame vien sausi faktai, ar emocijas sukelianti istorija.
Vienas paprasčiausių būdų sužadinti emocijas – pasakoti istoriją per savo asmeninę prizmę. „Londone dalyvavau visiškai netikėtoje ekskursijoje apie miesto eismo kamščius. Iš pažiūros nuobodžia tema ekskursiją vedė buvusi Londono taksi vairuotoja. Ji viską pasakojo per asmeninę savo patirtį. Pavyzdžiui, kad ilgiausiai kamštyje yra išbuvusi 19 valandų. Tai ryškūs faktai, kurie tave sukrečia ir ilgam įstringa galvoje“, – asmeninių gidų istorijų naudą vedamai ekskursijai pabrėžė keliautojas.
Dar geriau, kai gidas priverčia tave patį sudalyvauti gyvai intriguojančioje istorijoje. Lankydamasis Sankt Peterburge Orijus užsisakė populiarią ekskursiją – pasivaikščiojimą miesto stogais, į kurią gidas įvėlė dramos. Jau pradžioje susitikę su gidu, dalyviai gavo instrukcijas neklausyti rėkiančių, besipiktinančių žmonių ar milicininkų, o tik vienintelio vedlio nurodymų.
„Aišku, mums belaipiojant stogais, kažkas pradeda garsiai ir piktai rėkti. Ką čia darote? Kur čia vaikštote? Iškviesiu miliciją! Tuoj šaudysiu! Sukilo adrenalinas, staiga ši ekskursija tapo nuotykiu, bėgome, slėpėmės, visi pasijutome kaip vaikystėje. Apimti įvairių emocijų mes palydėjome saulę, vis dar patyliukais bijodami nusileidom nuo stogų“, – vieną įsimintiniausių ekskursijų nupasakojo žinomas laidų vedėjas.
Ir įspūdžio nesugadino net tai, kad mokant gidui pinigus, iš už kampo prisistatė kitas plačiai besišypsantis draugas, kuris ir rėkavo pro langą bei specialiai gąsdino ekskursijos dalyvius. Realią situaciją atkartojusi ekskursija privertė pajausti nesumeluotas emocijas.
Kaip keliausime po pandemijos?
Kalbėdamas apie gido darbą po pandemijos ir besikeičiančius keliautojų įpročius, O. Gasanovas pabrėžė ateities ekskursijų kitoniškumą. Anot nuotykius mėgstančio keliautojo, žmonės bus išsiilgę gyvo bendravimo, juokų, adrenalino, emocijas sukeliančių istorijų, todėl gidams tikrai verta išmesti senus darbo vadovėlius, sausus faktus ir į ekskursijas įpinti daug daugiau nuotykių, netikėtumų, asmeninių istorijų ir turistų nenutryptų vietų.
„Bent jau pradžioje žmonės dar tikrai bijos lįsti į prigrūstas turistines vietas ar miestų centrus. Vaizdai iš perpildyto Luvro muziejaus gali sugrįžti dar negreitai, o štai atokesni kampeliai ir nestandartiškai dirbantys gidai mėgausis keliautojų dėmesiu“, – įsitikinęs kelionių istorijų pasakotojas Orijus.
