Penktas pagal dydį Indijos miestas, pietinės Indijos Karnataka valstijos sostinė, atskridusius pasitinka nauju oro uostu, puikiu keliu iki jo ir geriausiu Indijoje klimatu. Tikra atgaiva po Delio vasarinių karščių.
Važiuojant tolyn į miesto gilumą akivaizdžiai matyti, kad britų valdymo laikais nutiesti keliai nebeatlaiko besiplečiančio miesto automobilių srauto. Kadaise Bangalore buvo iki 20 km nuo miesto centro, o dabar priemiesčiai išsiplėtė iki 45 kilometrų. Kažkada miesto pakraštyje buvusi metro ir traukinių gamykla atsidūrė mieste.
Nepaisant naujos metro linijos ir aplinkelių, eismas mieste gan problematiškas, tad pusvalandis nuvykti iš vieno taško į kitą yra labai nedaug.
Miesto įkūrimo pradžia laikoma 1537 metais pastatytas fortas. Iki XVIII a. pabaigos Bangalore buvo miestas-fortas. Vėliau, valdant britams, miestas pradėjo plėstis ir dabar yra vienas labiausiai augančių miestų Azijoje. Dėl susitelkusių IT kompanijų miestas dar vadinamas Azijos Silicio slėniu.
Vis dėlto važiuojant per miestą, pirmiausia į akis krenta daugybė mokslinių tyrimų centrų, koledžų bei milžiniškos aptvertos miesto teritorijos, skirtos kariniams tikslams. Atvykus keletui dienų, turistinio smalsumo vedamai įdomu, ką šitas miestas gali pasiūlyti eiliniam turistui. Pradėjus domėtis, supratau, kad paskirti tik keletą dienų miestui apžiūrėti buvo didelė klaida. Pirmiausia dėl kamščių ilgiau užtrunka nusigauti iki lankytinų objektų, o ir tų objektų tokia gausybė, kad sunku išsirinkti.
Mano dideliam nustebimui, Bangalore Meno Koledžo (Karnataka Chitrakala Parishat) galerijoje yra eksponuojami net 117 S. Roericho ir N. Roericho darbai. Užsimojus juos pamatyti, laukė siurprizas. Negana to, kad surasti meno koledžą milžiniškam mieste gan nelengva užduotis, galiausiai jį suradus, papuoliau į biokuro parodą. Visko galima tikėtis Meno galerijoje, tačiau kad tai gali būti vieta supažindinti visuomenę su biokuru, nepagalvojau.
Galerijos darbuotojai pareiškė, kad paveikslus bus galima pamatyti po dvylikos. Nieko kito nebeliko, kaip tik skulptūrų fone aiškintis, iš ko ir kaip Indijoje galima pagaminti biokurą. Visai įdomu sužinoti, kad biokurą galima išgauti ne tik iš rapsų. Vis dėlto labiau norėtųsi pamatyti paveikslus.
Po dvylikos bilietą parduoda, bet galerija su paveikslų ekspozicija vis dar uždaryta. Žmonių nėra. Sėdžiu ant laiptų ir laukiu kažko, gal stebuklo. Paaiškėja, kad galerija neveiks dar pora valandų. Tikriausiai atrodžiau labai nusivylusi, o ir indai yra labai paslaugūs, nes sales su Roericho darbais atidarė man vienai. Išėjau laiminga ir sužavėta daugybės peizažų su mėlynais kalnais.
Gražiai skambantys Bangalore rūmai tėra 1862 metais pradėta ir 1944 metais baigta Vinsdorų rūmų kopija. 1884 metais rūmus įsigijo Mysore Maharadža ir šiuo metu priklauso kažkam iš jo palikuonių. Eilinis angliškas pastatas, kas visiškai neįdomu matyti Indijoje. Įėjimas nenormaliai brangus ne tik pagal indiškus standartus, tačiau nenusipirkus įėjimo bilieto apsauga neleidžia pastato fotografuoti net būnant už tvoros. Taip gina privačią nuosavybę.
Kiek nusivylus Bangalore pilimi, nusprendžiu susirasti mažiau turistų lankomus rūmus, kurie buvo Tipu sultono vasaros rezidencija ketvirto Anglų-Mysore karo metu iki jo mirties 1799 metais.
Indo-islamiškos architektūros rūmai su daugybe kolonų, balkonais ir keletu išlikusių dekoracijų atrodo gan neblogai, bet didelio įspūdžio nedaro. Statinys gan kuklus, sultoniškos prabangos nėra.
Didesnį įspūdį daro netoli esanti centrinė miesto sotis, jos chaosas ir milžiniška balta mečetė.
Bangalore save pristato kaip parkų miestą. Iš tiesų parkų gausa stebina. Gražiausias miesto Lal Bagh parkas buvo įrengtas 1759 metais.
Rugpjūčio 15 dieną Indijai švenčiant nepriklausomybės dieną, parke rengiamas gėlių šou. Parke esančiame paviljone įrengtos gėlių kompozicijos pritraukia milijonus lankytojų. Nusifotografuoti be pašalinių neįmanoma. Jei atsiranda laisva vieta arčiau gėlių kompozicijos, ji būna žaibiškai užimama. Tokiose vietose kuklumui ir mūsų suprantamam mandagumui - ne vieta.
Lal Bah - ne vienintelis puikus parkas. Dėl šalia esančių Karnataka parlamento rūmų ir Pramonės bei technologijų muziejaus pasirinkau apžiūrėti Kaban parką. Fantastiška vieta dienos iškylai, didžiulis, puikiai sutvarkytas parkas. Parlamento rūmai atrodo įspūdingai, bet aptverti dviem tvoromis: viena nuo kažko saugosi, už kitos vyksta statybos ar remonto darbai.
Gan įspūdingai žaliam parko fone atrodo keletas raudonų pastatų: teismo rūmai, valstijos biblioteka bei muziejus.
Technikos muziejų pasilikau pabaigai ir išėjau skaudama galva. Keturių aukštų pastate daugybė mokslinės ir techninės informacijos pateiktos paprastai ir suprantamai, bet ties trečiu aukštu suvokiu, kad nebepajėgiu skaityti apie Bernulio dėsnį, o biotechnologijoms jėgų iš viso nebeužtenka.
Indijos kosminei programai skirtame muziejaus aukšte randu ne tik palydovų modelius, bet ir Indijos žemėlapį, kuriame puikuojasi ir Bangalore. Šitame mieste sutelktas milžiniškas techninis, kultūrinis, mokslinis potencialas. Susidaro įspūdis, kad tai savotiškas Indijos Niujorkas, atveriantis kiekvienam tūkstančius galimybių.
