Perėja yra svarbi istoriškai, nes ji kerta kalnus, kurie skiria Indijos subkontinentą nuo Centrinės Azijos Afganistano žemių, rašo lonelyplanet.com. O kelias link Afganistano pasienio eina per liūdnai garsėjančias Pakistano genčių žemes.

Khybero perėjos vaizdas

Šiose žemėse valstybiniai įstatymai turi mažai galios ir nužengus vos žingsnį nuo pagrindinio tako valstybiniai įstatymai jūsų nebegins – turėsite laikytis Pashtunwali suvaržymų – tai yra vietinių Paštunų genties kodeksas.

Paštunų genties kodekse rašoma, kad vyro asmeninė garbė yra didžiausias jo turtas, o asmeniniai susikirtimai dėl smulkmenų gali tapti kelis dešimtmečius trunkančiais priešiškumais tarp genčių – tai paaiškina dėl ko statistinis šių vietovių kaimas atrodo lyg nedidelių fortų kompleksas.

Šalies svečiams genčių įstatymai kelionei suteikia tam tikro jaudulio. Protingai besielgiantiems turistams jokių problemų kilti neturėtų, bet panašu, kad vietinė valdžia turi polinkį su keliautojais „papokštauti“.

Kiekviena kelionė per perėją prasideda Namų ir genčių reikalų departamente, į kurią keliauti reikia apsiginklavus nemažu pluošteliu savo paso kopijų. Šioje ministerijoje išduodami leidimai, kurie reikalingi norint keliauti link sienos. „Apsiginkluoti“ šiuo atveju, atrodo, yra visai tinkamas žodis – leidimas išduodamas kartu su ginkluotu Khybero karinių pajėgų atstovu, kuris kelyje lydi visus užsieniečius.
Peshawar, Pakistanas

Apsirėdęs juodos ir chaki spalvos uniformą karys nuolat seka lyg šešėlis, o važiuojant užima priekinę keleivio sėdynę, taip išstumdamas keliautojus į galinę sėdynę. Kario Kalašnikovo tipo automato vamzdis lyg netyčiomis kartkartėmis atsigręžia tiesiai į keleivį, todėl dar prieš sėdant į automobilį įsitikinkite, kad jūsų ginkluotos palydos ginklo saugiklis būtų pakeltas.

Išvažiavus iš miesto kelias suka pro Peshawaro slėnio kontrabandininkų turgų, kur siūloma įsigyti visko nuo neapmokestintų šaldytuvų iki opiumo pastos. Ant greitkelio pastatytas ženklas įspėja užsieniečius, kad be atitinkamo leidimo toliau važiuoti negalima. Tokie jau genčių teritorijos reikalavimai.

Tolstant nuo Peshawaro slėnio kelias pradeda vingiuoti į kalnus. Tai vis dar yra svarbus prekybinis kelias ir dauguma šiame kelyje sutinkamų automobilių yra didžiuliai, perkrauti, ryškiomis spalvomis išdažyti pakistanietiški sunkvežimiai. Visi vairuotojai savo sunkvežimiais labai didžiuojasi, o priekinį bamperį apkarsto veidrodėliais ir žvangančiomis grandinėmis.

Į perėją jie kopia dideliais konvojais ir valandų valandoms sustabdytų visą eismą kelyje, jei ne pakistaniečiai taksi vairuotojai, tiesiog dievinantys lenkti automobilius posūkyje, visiškai nežinodami, kas jų laukia už kampo.

Perėjos ilgis yra beveik 30 kilometrų, bet atrodo, kad ji yra gerokai ilgesnė, nes kelias yra labai vingiuotas. Kalnai labai arti, bet jie smulkūs, nors vis vien dėl jų kelias kartais taip susiaurėja, kad jau vien to pakanka, kad padidėtų adrenalino kiekis.
Pakistanas

Khybero perėjos istorinių griuvėsių yra visur. Senieji Jamrud ir Chagai fortai buvo pastatyti britų, siekiant apginti imperijos sienas. Ant šalikelės uolienų yra pritvirtintų atminimo lentų, kuriose įamžinti čia tarnavę vyrai – tai yra įprasta jų palikuonims pakistaniečiams. Prie Sphola kaimo yra ir dar senesnės imperijos liekanų – budistų stupos, pastatyto Kušo imperijos laikais prieš 1500 metų, griuvėsiai.

Ilgus šimtmečius šiame regione klestėjo budizmas ir į jį traukė gausybė budistų piligrimų. Kušo Gandharano menas – vienas didžiausių Azijos kūrybingumo paminklų; jame sumišusios Graikijos, Persijos ir Indijos meno tradicijos. Gandharano tradicijos įmantrios skulptūros vaizduoja Budos gyvenimą.

Keliui pasiekus Landi Kotal pradeda matytis ir ne tokių gražių, šiuolaikinės kultūros pėdsakų – didžiulė kaimo dydžio aptverta sienomis teritorija, kurioje kadaise gyveno pats garsiausias Pakistano narkotikų kontrabandininkas Ayubas Afridi. Vyriausybės pajėgos į šį regioną nesiunčia savo pajėgų, todėl čia kontrabanda vis dar klesti.

Turistams prieinama Khyber perėjos dalis baigiasi Michni kontrolės punkte, iš kur galima apžvelgti žemiau esantį dulkėtą pasienio miestą Torkhamą ir pamatyti Afganistaną. Šiame taške pozavimas fotografijoms kartu su ginkluotu pakeleiviu yra daugiau ar mažiau privalomas. Taip pat neišvengiamas dalykas yra bandymas nuvyti vaikus, kurie stengsis įbrukti jums afganistanietiškų pinigų už penkis kartus didesnį nei oficialų kursą.
Pakistanas

Užsieniečiams neleidžiama važiuoti per Khybero perėją visuomeniniu transportu, todėl geriausias pasirinkimas šiuo atveju būtų nusisamdyti taksi. Keliaujant per genčių teritorijas jums taip pat reikės leidimo, kuris išduodamas Peshawaro regioniniame Namų ir genčių reikalų departamente (Saddaro g., Valstybinis sekretoriatas, antras aukštas, 9-14 val. nuo pirmadienio iki šeštadienio).

Tam reikės paso, fotonuotraukos, paso paskutinio puslapio kopijos ir Pakistano vizos. Mokėti už tai nereikės, o visas leidimo išdavimo procesas turėtų trukti apie 30 minučių. Tačiau leidimo prašyti reikia likus ne mažiau nei 2 dienoms iki iškeliavimo.

Pasidarykite dar tris paso kopijas, kurias teks palikti perėjoje esančiuose kontrolės punktuose. Iškeliavimo dieną su savo leidimu ir vairuotoju reikia nuvykti į Khybero politinio agento biurą, kur jums bus suteiktas ginkluotas palydovas. Už tai mokėti taip pat oficialiai nereikės, bet jus lydintis sargybinis tikėsis kelionės pabaigoje gauti apie 200 rupijų (apie 8 Lt) arbatpinigių.

Bet kuris Peshawaro gidas gali suorganizuoti pusdienio trukmės kelionę. Peshawaro turizmo biure grupei iki 4 žmonių gido paslauga kainuos 1800 Pakistano rupijų (apie 73 Lt), bet visais leidimais teks vis vien pasirūpinti patiems. Susiorganizavus kelionę dar reikės pasirūpinti ir taksisto, parvešiančio jus atgal, paslaugomis (apie 1500 rupijų arba 60,5 Lt).

Jei tęsite kelionę į Afganistaną, jums taip pat reikės ir Afganistano vizos kopijos.