Trakų kraštas nuo seno yra daugianacionalinis. Tačiau bene vieninteliai pietų dzūkai yra išsaugoję savo autentiškumą ir gilias tradicijas. Trakų krašte etnines tradicijas ypač puoselėja Tiltų ir aplinkinių kaimų bendruomenės.
Bendra ganiava
Tiltų, Lieponių, Klepočių, Vaikštenių kaimai – tikros kultūros vertybės, architektūros paminklai, etnografiniai gatviniai kaimai, įtraukti į Trakų rajono lankytinų vietovių sąrašą.
Tiltai – kunigaikščio dvaro kaimas. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose jis buvo paminėtas 1777 m. Iki šių dienų kaime išlikusi bendra ganiava. Karves bendroje ganykloje ir bandoje gano kaimo piemenys arba patys šeimininkai. Kiekvienas gano tiek dienų, kiek savo karvių atveda į bandą. Tradiciškai gyvulius į laukus piemenys išgena per Jurgines ir gano iki pirmųjų šalnų.
Pirtis – kelioms šeimoms
Dar ir dabar Tiltuose ant Gelužos upės kranto stovi nuo seno kelių šeimų pastatyta bendra pirtis. Malkomis visi pasirūpina bendrai. Pirtelė kas antrą šeštadienį paeiliui kuria vis kitos šeimos vyrai. Maudytis jie taip pat eina pirmi. Kai nueina pirmas piktas garas, prausiasi moterys ir vaikai.
Tiltų kaimas garsėja savo giesmininkais. Dvylika gyventojų kartu gieda daugybę metų. Kai kurias giesmes atlieka dviem balsais: posmą gieda vyrai, kitą posmą – moterys. Jie maldomis ir giesmėmis padeda atsisveikinti su mirusiaisiais, palydi juos į kapus.
Unikalus Dzūkijos kaimelis, apsuptas didingų pušynų, ežerų ir žydinčių pievų, vilioja atvykėlius ne tik senuoju paveldu ir tradicijomis, bet ir grybais, uogomis, vaistažolėmis.
Kai per kaimą tekantis upelis Geluža buvo užtvenktas, tvenkinys tapo ne tik kaimo puošmena, bet ir smagia poilsio, maudynių ir žvejybos vieta.
Kiekviena vietovė aplink kaimą turi savo pavadinimą, apipintą įvairiais pasakojimais, kuriuos sugalvojo patys tiltiečiai.
Žilvitis žaliuoja
Modernėjant visuomenei kai kurie kaimo papročiai ir amatai nyksta. Tad nuo 2004 metų Tiltuose vykdomos senųjų amatų gaivinimo programos, kuriose dalyvaujantys vaikai ir jaunimas mokosi pinti iš žilvičio vytelių, rišti juostas. Šioms programoms vadovauja ir nenuilstanti Tiltų kultūros namų administratorė Vaiva Neteckienė. Per penkerius metus vaikai susipažino su žilvičio auginimo ypatybėmis, iš vyresnės kartos pynėjų išmoko paruošti žaliavas pynimui, nupynė įvairių darbelių, surengė ne vieną darbų parodą. Bendruomenės jaunimo stovyklos „Žilvitėlis“ nariai dalyvavo tarptautiniame projekte „Ties via Baltika tautų giesmė“, kurio tikslas buvo supažindinti jaunimą su senaisiais latvių, estų, lenkų ir lietuvių amatais.
„Vaikai turi daug pynimo iš žilvičio vytelių patirties ir nori ją skleisti plačiau. Taip Tiltų kaimo vaikai ir jaunimas prisideda prie gimto krašto kultūrinio paveldo gaivinimo, išsaugojimo ir sklaidos. Ši veikla skatina jų norą labiau pažinti savo ir kitų regionų etnokultūrą bendros kultūros kontekste“, – sakė V.Neteckienė.
Atgimsta senieji amatai
Tiltuose gilios žemdirbystės, bitininkystės, žvejybos, medžioklės tradicijos. Taip pat šis kraštas nuo seno garsėjo darbščiomis audėjomis, susibūrusiomis į audėjų klubą „Keturnytis“. Kai anapilin iškeliavo nemažai senų audėjų, amatas ėmė po truputį nykti, tad entuziastai pradėjo vykdyti naują edukacinę programą „Margi audimo raštai“. Tiltų moterys – nuostabios šeimininkės, išsaugojusios ir dabar naudojančios tradicinių ir apeiginių valgių gamybos receptus.
2009 m. liepos–spalio mėnesiais vykdytas tautinės ir pilietinės savimonės, kraštotyros ir etninio paveldo puoselėjimo projektas „Tiltų krašto tradiciniai ir apeiginiai valgiai“. Projekto tikslas – ugdyti tautinę savimonę, puoselėti ir išsaugoti savo gimtojo kaimo etninį paveldą.
„Vasarą Tiltų kaimo jaunimas vykdė edukacines ekspedicijas pas senuosius Tiltų kaimo gyventojus ir surinko unikalios medžiagos apie maisto gamybą bei vaišių papročius. Ekspedicijų metu buvo filmuojamas, fotografuojamas, aprašomas Tiltų krašto valgių gaminimas. Pas Antosę Zaleckienę nufilmuotas naminės ruginės duonos kepimas ir saldės gamyba, Marytė Lebednykienė parodė, kaip kepamas naminis baltas pyragas, pas Stefaniją Kastautienę ir jos dukrą Stasę Malevičienę nufilmuota grikinės babkos ir meduolio gamyba“, – pasakojo entuziastė V.Neteckienė.
Dainuojanti Tiltų kaimo bendruomenė
Tiltų kultūros namuose smagiai laiką leidžia vaikų ir jaunimo etnografinis ansamblis „Gelužėlė“. Nuolatinis Lietuvos dainų švenčių dalyvis savo koncertine veikla garsina Tiltų kraštą, padeda pažinti pietų dzūkų papročius.
Jo repertuare – gimtojo krašto dainos, rateliai, žaidimai, atspindintys autentiškus ir tik šiam kraštui būdingus papročius. Ansamblis paruošė Piemenėlių, Velykų, Advento-šv.Kalėdų, Karo ir partizaninės dainos bei Mergvakario programa.
Prieš porą metų susibūrė Tiltų kaimo kapela, kurios repertuare – linksmos lietuvių liaudies dainos, šmaikštūs posakiai, rateliai, žaidimai. Kolektyvas koncertuoja ne tik savo kaime, bet linksmina viso Trakų rajono gyventojus, yra žinomas šalyje ir už jos ribų. Visą kultūrinę, visuomeninę Tiltų gyventojų veiklą remia, aktyvina Tiltų kaimo bendruomenės pirmininkė Laima Kamaitienė.
Tiltų kaimo bibliotekininkė Elena Žilinskienė išleido knygą „Gimtieji Tiltai ir jų žmonės“. E.Žilinskienė yra ir Tiltų himno autorė.
