Taip pat daugelį namų ūkių palietė ir finansinės nežinomybės našta. Dėl to šią vasarą, panašu, daugelis sugrįšime į nostalgiškus prisiminimus iš vaikystės – atostogas, laisvalaikį leisime Lietuvoje.
Neturėtume jaustis išskirtiniai – daugumos šalių gyventojai atostogaus savo gimtuosiuose kraštuose. Štai Vokietijos vyriausybės turizmo vadovas Thomasas Bareisas įspėjo vokiečius, kad šiemet „jie negalės atostogauti už savo šalies ribų“. Mūsų valstybės vadovai taip pat gyventojus ragina rinktis poilsį savo šalies teritorijoje, o norinčiuosius išvykti įspėja – sugrįžti bus labai sunku. Apžvelkime, kaip vietinio turizmo atstovai Europoje ir Lietuvoje mėgina paskatinti vietinius atostogauti savo šalies viduje.
Nauji iššūkiai vietinį turizmą verčia veikti kūrybingai
Vietinio turizmo atstovai, norėdami atkurti turistų srautus Europos miestuose ir kurortuose, yra pasirengę panaikinti turistų mokesčius ir rinkliavas. Turkijoje mokestis turistams, turėjęs įsigalioti 2020 m. balandžio 1 d., atidėtas iki 2021 m. sausio 1 d. Pasak turizmo ir kultūros ministro Mehmeto Ersoy, sprendimas atidėti mokesčių terminus buvo priimtas atsižvelgiant į problemas turizmo sektoriuje.
Kroatija nusprendė 3 mėnesiams sustabdyti turistų mokestį. Prireikus ši priemonė bus pratęsta dar 3 mėnesiams. Panašių priemonių imasi Barselonos, Portugalijos kurortai. Net Venecija, kuri Europoje laikoma viena iš kovos su besaikiu turizmu lyderių, atidės įvažiavimo mokestį iki 2021 metų pabaigos.
Bulgarijos vyriausybė žengia dar toliau – svarsto pradėti antikrizinę čekių programą šalies gyventojams, ji bulgarams suteiks galimybę ilsėtis paplūdimiuose ir kalnų kurortuose.
Kaip ir kitose Europos šalyse, turizmo atnaujinimas Lietuvoje prasidės nuo vidaus rinkos. Nors vietinis turizmas Lietuvos kurortuose ir kurortinėse teritorijose ir iki šiol sudarė ryškią bendros turizmo statistikos dalį, šį aktyvųjį turistinį sezoną vietinių turistų laukiama dar labiau. Pagrindinis klausimas – ar su finansiniais sunkumais susidūrę lietuviai pajėgs įpirkti atostogas šalies kurortuose?
Lietuvoje apgyvendinimo kainų nekels, bet rinkliavų neatsisakys
Užsienio šalių, kuriose lengvinant gyventojams tenkančią finansinę naštą atšaukiamos turistų rinkliavos, pavyzdys Lietuvos kurortų neužkrėtė. Kurortinių miestų ir teritorijų renkamas „pagalvės mokestis“ arba įvažiavimo mokestis išliks ir šiemet, o kai kur net išaugs.
Kristina Citvarienė, Lietuvos kurortų asociacijos direktorė, sako, kad šiuo metu kurortinė rinkliava, t. y. kai kuriuose kurortuose ir kurortinėse teritorijose esančiose apgyvendinimo įstaigose renkamas „pagalvės mokestis“, yra daugiau simbolinė – 1 Eur už naktį. Šis mokestis toks ir išliks ateinančiu laikotarpiu, nes kurortai net per karantiną tobulino infrastruktūrą ir ruošėsi patenkinti pasikeitusius turistų poreikius.
„Lietuvos kurortai, kurortinės teritorijos viso karantino laikotarpiu aktyviai ruošėsi: ruošė viešąsias erdves, kad galėtų patenkinti išaugusius ir pasikeitusius turistų poreikius, kūrė naujus turistinius maršrutus, vykdė infrastruktūros atnaujinimo darbus. Tačiau apgyvendinimo paslaugų kainos nekis.
Kurortai ir kurortinės teritorijos pasiruošę priimti vietinius turistus; suprantama, kad šiuo laikotarpiu aktualus saugumo, higienos, socialinės distancijos aspektas, – į tai ir yra orientuojamasi. Laukiama pavienių keliautojų, šeimų su vaikais, senjorų.
Bus užtikrinama, kad kiekviena amžiaus grupė, kiekvienas asmuo jaustųsi saugiai. Net pramogos, laisvalaikio leidimo būdai bus pritaikyti atsižvelgus į visus saugumo reikalavimus. Tikimasi ir piliečių sąmoningumo laikantis distancijos parkuose, paplūdimiuose, prie ežerų. Kol kas tautiečiai elgiasi labai atsakingai, nesibūriuoja, prasilenkdami laikosi saugaus atstumo. Šie įpročiai dar ilgai bus mūsų visų palydovai, bet tikrai nesutrukdys kurti naujų prisiminimų atostogaujant savame krašte“, – sako K. Citvarienė.
Atostogos Neringoje šiemet bus brangesnės
Norintys nukeliauti į Lietuvos Monaku vadinamą Nidą šiemet turės nusiteikti išleisti daugiau. 30 eurų – tiek už įvažiavimą į Neringą jau šį sezoną turės mokėti kurorto svečiai.
Dabar už įvažiavimą į Neringą imamas 5 eurų vadinamasis ekologinis mokestis, nuo birželio 20 dienos iki vasaros pabaigos šis mokestis pernai siekė 20 eurų. Nuo šio sezono, birželio 20–rugpjūčio 20 dienomis, jis padidintas dešimčia eurų – iki 30 eurų.
Be to, panaikinta lengvata norintiems aplankyti Jūrų muziejų. Dar praėjusią vasarą Neringos svečiai turėjo galimybę per penkias dienas sumokėję mokestį apsilankyti Jūrų muziejuje ir delfinariume, sugrįžti atgal į kurortą ir antrą kartą nemokėti 20 eurų mokesčio. Šiemet delfinais teks pasidžiaugti prieš įvažiuojant į Neringos savivaldybę.
Pasak Sandros Vaišvilaitės, Neringos savivaldybės spaudos atstovės, šiuo mokesčiu siekiama tiesiog paskatinti rinktis alternatyvius atvykimo į Neringą būdus. Savivaldybė teigia taip kovosianti su nevaldomais automobilių srautais, kurių, mano, sulauks ir šią vasarą. Neringos savivaldybės tarybos sprendimo šiuo metu nesvarstoma keisti – išliks nustatyti rinkliavos dydžiai.
„Neringoje labai ribota rekreacinė apkrova, ir tai susiję su tuo, kad ši teritorija įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, – iki šiol maksimalius krūvius pasiekdavome vasaros sezono piko metu – apytiksliai nuo Joninių šventės iki Žolinių. Šiuo periodu paskutinę dieną rasti nakvynę kiekvienais metais būdavo iššūkis; tikimės, kad tokia situacija nesikeis ir šiais metais“, – sako S. Vaišvilaitė.
Savivaldybės atstovė atkreipė dėmesį ir į tai, kad rinkliavos lėšos panaudojamos viešajai infrastruktūrai prižiūrėti ir atnaujinti, o šia infrastruktūra daugiausia ir naudojasi kurorto svečiai.
Jau šią vasarą planuojama atnaujinti mažųjų orlaivių skrydžius į Nidą. Lankytojams duris atvers Nidos švyturys, atnaujinta Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia, sezoną pasitinka ir atnaujintas Nidos prieplaukos pastatas, kuriame įsikūrė restoranas su picerija.
„Šiandien žinome, kad sulauksime daug mažiau vienadienių lankytojų, nes nelieka kruizinių laivų, kuriais keliaujantys dažniausiai rinkdavosi Neringą. Daliai nuolatinių kurorto svečių, kurie yra Lietuvos gyventojai, tai netgi privalumas, nes nebeliks autobusų spūsčių ir grūsčių lankytinuose objektuose (dėl to sulaukdavome nusiskundimų). Deja, nelieka ir ilgesniam laikui apsistojančių užsienio turistinių grupių“, – sako Neringos savivaldybės atstovė.
Įvažiavimo lengvata nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2020 m. rugpjūčio 20 d. bus taikoma Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, teikusiems asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sirgusiems COVID-19 liga (koronaviruso infekcija). Nemokėti vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą šiems asmenims bus galima į kurortą vykstant lengvaisiais automobiliais.
Neringos savivaldybė kreipsis į Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigas ir paprašys nurodyti šių darbuotojų numerius, kad galėtume įvesti į vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą sistemą.
Taip pat priimta lengvata visos šalies mokykliniams „Geltoniesiems autobusams“, paženklintiems užrašu MOKYKLINIS. Lengvata galioja nuo birželio 1-osios iki birželio 19-osios imtinai ir nuo spalio 21-osios iki spalio 31-osios imtinai.
Nuo vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą yra atleidžiami asmenys, vykstantys tik elektra varomomis transporto priemonėmis, pateikę transporto priemonės registracijos liudijimą. Taip pat neįgalieji, turintys 0–25 % darbingumą, su juos lydinčiais asmenimis, pateikę pažymėjimą, ir kt.
