„Dar būdamas trečiojo kurso biotechnologijų studentas nusprendžiau išbandyti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) siūlomą „Erasmus+“ praktikos programą atlikti mokslinius tyrimus užsienyje. Kadangi mano specialybėje daug dėmesio skiriama praktikai, tai buvo gera galimybė ne tik įgyti naujų žinių, bet ir gauti kreditų, reikalingų studijoms. Praktikos vietą surasti padėjo VDU prof. dr. Audrius Maruška, kuris pasiūlė vykti į Marburgą padirbėti pas profesorę Ute Pyell modernioje laboratorijoje“, – pakalbį pradeda VDU Gamtos mokslų fakulteto (GMF) studentas Tautvydas Jakevičius, vasaros atostogas iškeitęs į praktiką Vokietijoje. Studentas tyrė vokiečių geriamą vandenį, kuris yra užterštas dar nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
– Papasakokite šiek tiek apie save, kokios yra Jūsų pagrindinės motyvacijos gyvenime?
Biotechnologija turi daug krypčių – tai labai plataus spektro sritis, bet visose jose dalyvauja gyvi organizmai. Kitaip tariant – mes bandom pritaikyti gyvus organizmus žmogaus reikmėms ir poreikiams tenkinti. Pritaikymas labai platus, o VDU GMF siūlomos specialybės siejasi su biotechnologija labai artimai.
– Kas paskatino Jus išvykti studijų mainams? Kuo naudingos studijos užsienyje?
Praktika užsienyje, manau, visada yra naudingesnė ir labiau vertinama nei praktika gimtojoje šalyje. Manau verta paminėti, kad „Erasmus+“ programa ne tik suteikia reikalingus kreditus studijoms, bet taip pat gaunamas priedas prie baigiamojo diplomo. Kalbos įgūdžių tobulinimas – dar vienas praktikos užsienyje privalumas. Studentas taip pat turi galimybę pamatyti svetimos šalies gyvenimo būdą, tradicijas, o ir išgyvenimas už gaunamą stipendiją priverčia būti savarankišku ir atsakingu. Manau, nesvarbu kokią šalį pasirinks studentas – nauda garantuota.
– Visgi išvykote į Marburgą. Kodėl būtent ten?
Praktikos vietą rinkausi pagal siekiamą tikslą. Tikslas buvo išmokti naują analizinės chemijos metodą. Marburgo (Philipps-Universität Marburg) universitete atliekama daug darbų su įvairiais analizinės chemijos metodais, todėl naudojantis universitetų bendradarbiavimu nusprendžiau vykti būtent į šį universitetą. Marburge dirbau pas profesorę Ute Pyell laboratorijoje, kuri specializuojasi kapiliarinės elektroforezės srityje. Būtent šį analizinės chemijos metodą ir įsisavinau atlikdamas praktiką. Tyrėme aminobenzosulfoninius junginius įvairiuose bandiniuose, taip pat iš aromatinių aminų sintetinome dažus.
Darbas buvo tikrai įdomus, sąlygos sudaromos puikios, daug įvairios įrangos. Žmonės ten dirba daug ir labai atsakingai. Nenustebkite, jeigu reikės dirbti 16 valandų per dieną – ten tai normalu. Tačiau darbui sudaromos labai geros sąlygos – universitetas turi savo chemikalų parduotuvę, kurioje galite gauti reagentus ar kitus reikmenis, reikalingus dirbti laboratorijoje, per kelias valandas. Taip pat universitetas turi savo valgyklą, kurioje studentams kainos itin patrauklios.
Universitete mokosi daugiau nei šeši tūkstančiai užsieniečių, todėl pritapti ten nėra sunku. Mokslo metais užsiėmimų ir jaunimo netrūksta, tačiau po semestro (liepos-spalio mėnesiais) miestas ištuštėja gana žymiai.
– Ar akademinė kultūra Vokietijoje labai skiriasi nuo lietuviškosios?
Didžiausias skirtumas, kurį pastebėjau, buvo tai, jog Marburgo universitete labai daug doktorantų iš kitų Europos šalių, taip pat gan nemažai iš Arabijos. Studijuojama tikrai multikultūriškoje aplinkoje. Jeigu kyla klausimų, pirmiausia studentai kreipiasi į doktorantus, o profesoriai tik patikrina darbus. Taip pat gan keista buvo matyti kaip profesoriai ir doktorantai iš Arabijos šalių susirinkdavo mūsų kabinete ir melsdavosi. Teko paragauti įvairių rūšių arabiškų saldumynų. Marburge galima nemažai sužinoti ir apie islamą bei jo tradicijas.
– Papasakokite plačiau apie tai, ką tyrėte praktikos metu?
Praktiką atlikau Chemijos katedroje, kurioje dirbome kasdien po 8, o kartais ir daugiau valandų. Darbai buvo planuojami iš anksto, kiekvienas darbo etapas nuosekliai buvo aptariamas ir išaiškinamas. Laboratorijoje buvau jauniausias studentas, todėl visad sulaukdavau pagalbos ir iš vyresnių kolegų, kurie man mielai ne tik padėdavo, bet ir padiskutuodavo apie iškilusias problemas, daug pagalbos eksperimentų metu sulaukdavau ir iš darbo vadovės.
Atliekant praktiką darbo vadovė suorganizavo kelionę, kurios metu galėjau gyvai pamatyti vandens valymo įrengimus, vandens kokybės stebėjimo sistemas, aplinką, pamatyti kaip vyksta paviršinio grunto valymo darbai. Darbo metu buvo taikomos organinės chemijos reakcijos naudojant tam tikrus cheminius junginius „azo“ dažų sintezei. Buvo parinkti tokie junginiai, kurie reaguoja su mano tiriama medžiaga ir po reakcijos sudaro spalvotą (minėtą mėlyną-violetinį) junginį. Pagal šią reakciją galėjome identifikuoti ar vanduo yra užterštas ar ne. Šis metodas buvo naudojamas tik vizualiai patikrinti geriamo vandens kokybę – nebuvo pastebėta jokių spalvos pakitimų geriamo vandens bandiniuose.
– Kokie Jūsų ateities planai?
Svarbiausias netolimos ateities darbas yra paruošti ir apsiginti bakalauro darbą, kuris bus susijęs su viena iš žaliosios biotechnologijos sričių – bioremediacija. Naudosiu mikroorganizmus, kurie pasižymi stipriomis fermentinėmis savybėmis vėžį sukeliančių medžiagų neutralizavimui mus supančioje aplinkoje.
Tirsiu geležinkelio pabėgius iš Vilniaus rajono, kurie yra impregnuoti kreozotu (gaunamas naftos distiliacijos būdu, savo sudėtyje turi labai daug kancerogeninių ir mutageninių savybių turinčių junginių), cheminę sudėtį.
Nuo bakalaurinio darbo sėkmės priklausys ir tolimesni planai, kokia kryptimi tęsiu mokslus magistrantūros studijose.