Palangoje esančios Basanavičiaus gatvės prekiautojai turi ką pasiūlyti: metai iš metų didžiausios vitrinos ir stalai išdabinti gintaro juvelyrikos dirbiniais. Jais ypač susidomi užsieniečiai turistai, dažniausiai pirkdami karolius.
Ji Palangoje gyvena dvidešimt metų. Šis miestas jai ypač artimas: pirmiausia, čia ji sutiko savo gyvenimo meilę - vyrą Vytautą. Kartu su juo laisvomis akimirkomis ji skuba maudytis jūroje ar pasivaikščioti pakrante. Tiesa, vasarą tokių momentų būna rečiau, nes reikia dirbti.
„Širdį paglosto, kai turistai ar šiaip lietuviai įsigyja gintarą ar kitą menininko ar nuoširdaus amatininko darbą, bet, deja, daugėja tų plastmasinių prekių, kurias visi graibsto, niekaip nesuprantu. Nesuprantu nei tų, kurie pardavinėja, nesuprantų ir tų, kurie jas perka, na, tikriausiai dėl to, kad pigu, bet juk tai tokie gyvenime nepraktiški ir nereikalingi daiktai", – atvirai kalbėjo moteris.
Tiesa, Basanavičiaus gatvėje apstu plastmasinių žaislų ar šviečiančių priemonių, kurias atostogaujantys perka savo atžaloms. Vos du eurai ir jų vaikas gali džiaugtis ausytėmis, kurios užsidedamos ant galvos ir šviečia, mirksi kelias valandas.
Tačiau labiau vietinę Danutę stebina tai, kad vitrinose yra kitų kiniškų prekių, pavyzdžiui, plastasinių piramidžių, kuriose neva aukso dulkės su besipuikuojančiu faraonu ar užrašu Egypt. Netoli minėtų suvenyrų galima rasti ir kaljanų. Jų pasirinkimas leidžia jį įsigyti savo mėgstamos spalvos.
Pasak pardavėjos Anos, lietuviai tokius suvenyrus perka nebūtinai draugams ar giminaičiams.
„Jie neperka jų kaip lauktuvių, jie tiesiog perka tokius daiktus sau, į namus“, – sakė pardavėja.
Išgirdusi klausimą, ar žmonės perka tokius kiniškus daiktus, moteris atsako paprastai: jei nepirktų - tokie dalykai tikrai nebūtų pardavinėjami. Pašnekovė teigė, kad į Palangą atvyksta mažesnių miestų gyventojai, kuriems tokie suvenyrai yra patrauklūs, reikalingi.