„Napaleono“ kepurė kažkur tarp Aukštadvario ir Birštono, nors oficialus piliakalnio pavadinimas yra Lepelionių.

Verta užkopti ant kepurės dėl lietuviško peizažo:

Aukštadvaryje radome beveik 400 metų senumo buvusį vienuolyną su koplyčia, kuriame dabar veikia senelių prieglauda. Sargas pasitaikė nepiktas, todėl leido net iš vidaus apžiūrėti - pvz. koplyčią, kurioje tarybiniais metais buvo įrengta krepšinio aikštelė. Aplinka mums patiko, todėl rezervavomės vietas senatvei - turėtų būti neblogai.

Tik keista, kad tokiame didžiausiame pastate (sienų storis įspūdingas - apie metrą) gyvena vos 13 valstybės išlaikomų senukų. Mūsų akimis - prabangi senatvė.

Klausimų visiems sukėlė niekur nematyta parduotuvė, pavadinimu „Mokomoji parduotuvė“. Čia kas ką moko apsipirkinėt, patyrę išlaidautojai nepatyrusius, moterys vyrus ar kaip?

Stakliškėse, netoli Birštono, yra daug gėrio. Aukščiausias ir iš toliausiai matomas - bažnyčia.

„Stakliškių midaus“ gamykla savaitgaliais irgi į vidų neįsileidžia, užtat šalia veikia baras, kuriame galima paragauti visų įmanomų čia gaminamų gėrimų. Išsirinkti visai nesudėtinga, jei tuo metu į barą užeis koks vietinis „Stakliškių midaus“ produkcijos testuotojas - pakonsultuos nemokamai, dar ir vietines naujienas sužinosite.

Po midaus galima rasti ir deserto - netoliese yra toks mažas šakočių kepimo fabrikėlis. Kepa šitokiame aparate - labai jau moderniai viskas, gražiau atrodydavo tiesiai virš ugnies sukamas šakotis.

Dar Stakliškėse galima rasti ir idealų butą - tas antrame aukšte:

Arba norvegiškai samanotų stogų:

Dalį nuotraukų iš Birštono pracenzūruosime (kaip mes iš vestuvininkų saldainių kaulijome), liko tik pora su Nemuno vaizdais ir iš miško kyšančia Birštono bažnyčia: