Daugeliui mūsų ši šalis asocijuojasi su prasta kelių infrastruktūra ir ilgomis autobuse praleistomis valandomis vykstant į daugelį Europos valstybių.
Dar, greičiausiai, su tradiciškai lankoma Krokuva ar Veličkos druskų kasyklomis. Visgi paskutiniosios viešnagės Lenkijoje metu pamačiau kiek kitokį, nei įprasta, šios šalies veidą. Matyt, todėl, kad tokios kelionės programos negalėtų pasiūlyti nei viena kelionių agentūra. Antra – tokiais įspūdžiais toli gražu negalėtų pasigirti eilinis studentas.
Vykti į vieną gražiausių (tačiau neretai turistų aplenkiamą) Centrinės Europos miestų – Torūnę, turėjau galimybę kartu su dar dešimt Vytauto Didžiojo universiteto istorijos ir etnologijos specialybių studentų.
Kelionės tikslo būta dvejopo. Būsimieji istorikai ir etnologai lankėsi Mikalojaus Koperniko universitete, centriniame valstybės archyve, bendravo su dėstytojais, klausė tarptautinių paskaitų, dalyvavo studentų seminaruose, davė interviu vietinei universiteto radijo stočiai „Sfera“. Likusi viešnagės dalis buvo skirta pažintiniam turui po šiaurinį Lenkijos regioną, susipažinimui su lenkų tautos etnine kultūra – šokiais, dainomis, papročiais, etnografinę dvasią išsaugojusiais lenkų kaimais.
Reikia pripažinti, jog organizatoriai – M.Koperniko universiteto etnologai studentai bei dėstytojai – pasistengė paruošti itin intensyvią ir įdomią programą (daugelio kojos buvo nusėtos pūslėmis). Skersai išilgai išvaikščiojome dešiniajame Vyslos krante išsidėsčiusius viduramžių tipo Torūnės senamiestį ir naujamiestį.
1997 m. miesto senamiestis buvo įtrauktas į UNESCO pasaulinio kultūros paveldo sąrašą. Ir ne veltui – tai vienas didžiausių visoje Lenkijoje ir man asmeniškai bene gražiausias iš visų iki šiol matytų Europos miestų senamiesčių. Torūnė garsėja jau minėtu M.Koperniko universitetu (šis mokslininkas, paneigė geocentrinę teoriją, teigęs, jog Žemė sukasi aplink saulę, o ne atvirkščiai ir tokiu būdu padaręs astronomijos mokslo perversmo pradžią, gimė būtent Torūnėje) bei universitetui priklausančia astronomijos observatorija, kurioje teko matyti didžiausią Centrinėje Europoje radioteleskopą. Juokavome, jog, veikiausiai, astronomijos specialybės studentai į paskaitas renkasi dvyliktą valandą nakties.
Turėjome vienos dienos išvykas į viduramžių laikus menantį Chelmno miestą ir vieną garsiausių Kryžiuočių ordino pilių bei ordino sostinę – Marienburgą. Tai ramus turistinis miestelis, Europoje garsus savo įspūdingo grožio viena didžiausių viduramžių pilimi, į kurią traukia minios turistų iš viso pasaulio. Išoriškai pilis turi panašumų su mūsų Trakų pilimi, tačiau daug kartų didesnė ir prašmatnesnė savo vidumi. Būtent šioje pilyje buvo kalinamas ir Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis, tačiau jam iš jos pavyko pabėgti.
Itin įdomi buvusi ekskursija, menanti vieną garsiausių Lenkijos kunigaikščių Piastų dinastiją ir jos laikų Lenkiją. Ekskursijos metu aplankytas Strzelno miestelis, garsėjantis Europoje mažai kur išlikusiomis romaninio architektūros stiliaus tipo bažnyčia; siaurųjų geležinkelių muziejus Venecijos miestelyje, archeologinė vietovė Biskupine bei pirmoji Lenkijos sostinė – Gnieznas.
Neatsiejama nerūpestingo studentiško gyvenimo dalis – įvairūs vakarėliai ir festivaliai. Viešnagės metu mokėmės lenkų tradicinių liaudies šokių, stebėjome tuo metu kaip tik vykusį etninės muzikos festivalį, dalyvavome Torūnės mokslo ir meno festivalyje, vakarojom prie laužo, kartu su lenkų studentais dainavom lietuviškas ir lenkiškas liaudies dainas. Visa tai man, kaip būsimai pedagogei, leido artimiau pažinti šios šalies žmones ir jos kultūrą.
Pačiu didžiausiu netikėtumu ir atrakcija turbūt įvardyčiau mūsų gyvenimo sąlygas. Abejoju, ar dar kada nors ateityje teks gyventi XIX a. laikų prūsų artilerijos forte, kuris yra tobulai išlaikęs savo autentišką išvaizdą ir dvasią. Dabar šis fortas – viena pigiausių vietų apsistoti turistams. Galiu patikinti, kad naktimis miegant tikrai nesivaideno, nors mintis, jog kažkada tarp šių sienų buvo kankinami žmonės, kartais vertė susimąstyti.
Vitalija Čepaitė
O kokia buvo tavo pati nuostabiausia kelionė, kurios iki šiol negali pamiršti? Gal ta, per kurią tau pasipiršo, o gal kelionė, kurios metu patyrei kraują stingdžiusių nuotykių ar gavai likimo pamokų? Nesnausk, DALYVAUK KONKURSE, rašyk, siųsk ir laimėk kelionę!
