Tinklaraščio „Blondinė Maroke“ kūrėja prisimena, kad penktadienio vakarą, prieš vidurnaktį, jau gulėjo lovoje ir buvo beveik užmigusi, kai staiga pajuto, jog visą namą ėmė labai kratyti.
„Aš gyvenu daugiabutyje antrame aukšte. Kadangi žemės drebėjimų Maroke šiaip nebūna, net nesupratau, kas vyksta, kartu su kaimynais bėgome į lauką. Buvo aišku, jog tai žemės drebėjimas. Visi bijojome grįžti namo dėl galimų pakartotinių drebėjimų, dauguma miegojo gatvėse, parkuose, stadionuose“, – kalba R. Barčaitė, pati naktį praleidusi automobilyje stovėjimo aikštelėje.
Anot Rasos, labiausiai žemės drebėjimas palietė senąją miesto dalį – mediną, o naujojoje dalyje situacija nebuvo tokia bloga.
„Nebent, kiek girdėjau, kam nors namie nukrito knygos, vos įskilo sienos. Bet pats Marakešas, skirtingai nei teigia pasaulio žiniasklaida, nėra sugriautas – tik kai kurios medinos dalys nugriuvo, nes ten seni pastatai. Viskas yra tvarkoma.
Situacija Marakeše, sakyčiau, tikrai gera, viskas veikia, pilna turistų. Net vėliau eidama per senamiestį pati nesupratau, kur tas žemės drebėjimas buvo, – sako R. Barčaitė. – Po įvykio su drauge juokavome, kad po šito žemės drebėjimo galima pamatyti, kurie namai gerai pastatyti, o kurie ne.
Pavyzdžiui, mano namams nieko neatsitiko, niekas neįskilo. Draugės daugiabutyje suskilinėjo sienos. Kita lietuvaitė gyvena dviejų aukštų kotedže – atrodo, turėtų būti saugu, o įskilo lubos, sienos. Ji dabar jame kol kas negyvena, nes baisu, laukia, kol suremontuos.“
Nors pati pirmomis minutėmis jautė šoką ir nesuprato, kas vyksta, Rasa buvo nustebusi vietinių gyventojų elgesiu. Kaip ji pasakoja, atrodė, kad marokiečiai iš karto žinojo, ką reikia daryti.
„Jie buvo labai susivieniję, patapo tarsi viena šeima. Visi žinojo, kad nereikia grįžti namo, nebuvo jokio chaoso, visi tvarkingai ėjo į parkus. Žmonės nesukėlė didžiulės panikos, nebuvo jokių automobilių grūsčių, nerėkė. Buvau sužavėta jų bendruomeniškumu“, – gražių žodžių vietiniams negaili R. Barčaitė.
Marokui smogė ir pakartotinis žemės drebėjimas – tiesa, šis buvo silpnesnis, o pati Rasa jo net nepajautė.
„Apie tai, kad buvo antras žemės drebėjimas, sužinojau tik iš mamos, kuri paskambino ir pasakė. Vienas pažįstamas, tuo metu buvęs medinoje, teigė, jog kažką jautė. Bet dauguma nieko nepajautė. Gal tik nuskambėjo baisiai, kad buvo pakartotinis drebėjimas“, – pasakoja R. Barčaitė.
Vis dėlto Rasa neslepia, kad tikroji tragedija įvyko kalnuose – teritorijoje aplink Marakešą.
„Dabar yra beveik 3 tūkst. žuvusiųjų, panašus skaičius ir sužeistų žmonių. Tragedija yra milžiniška, nes, mano žiniomis, daugiau nei pusė žuvusiųjų yra būtent iš kaimo regionų, slėnių kalnuose. Ten situacija yra tragiška. Nuolat žiūriu vaizdo įrašus, bendrauju su draugais kalnuose: pavyzdžiui, mano draugo kaimas yra beveik visiškai sugriautas.
Kaimuose gyvena didžiulės šeimos, tai per tokį drebėjimą visa šeima žūsta iš karto. Iki šiol žmonės negali pasiekti daugumos kaimų. Nori vežti pagalbą su automobiliu, bet ant kelio užkritę daugybė akmenų. Jie turi nuvalyti ir ant asiliukų nešti viską per kalnus, kad pasiektų gyventojus. Tačiau žmonės yra bendruomeniški, visi, kas gali, veža maistą, renka paramą, savanoriauja. Visa šalis prisideda“, – kalba R. Barčaitė.
Rasa pabrėžia, kad nors situacija tragiškiausia yra kalnuose, šios vietos nėra turistinės, todėl žmonės gali keliauti į Maroką.
„Negaliu sakyti, kad raginu dabar čia keliauti, bet siūlau pagalvoti, ar reikia atšaukti išvyką, jeigu ji tik už dviejų ar trijų savaičių. Visas Marokas gyvena iš turizmo. Man atrodo, būtų dar didesnė katastrofa, jei turistai nebevažiuotų į Maroką.
Siūlau dar palaukti, nieko neatšaukinėti – situacija dabar yra rami, Marakešas greitai tvarkosi“, – pataria R. Barčaitė.
Delfi primena, kad žemės drebėjimas sukrėtė Maroką penktadienį, 23 val. 11 min. (1 val. 11 min. Lietuvos laiku). Skelbiama, jog tai galingiausias Maroke kada nors užfiksuotas žemės drebėjimas. Šalies valdžia paskelbė trijų dienų gedulą, o gelbėjimo tarnybos toliau ieško išgyvenusiųjų.
Delfi jau kiek anksčiau rašė, kad, laimei, daugelis lietuvių kelionių organizatorių ir agentūrų skrydžių šia kryptimi šiuo metu nevykdo, o Užsienio reikalų ministerija (URM) apie nukentėjusius lietuvius žinių neturi.
Anot Rimvydo Širvinsko-Makaliaus, šiuo metu Maroke atostogauja 12 „Makaliaus“ klientų grupė. Jo teigimu, keliautojus lydi profesionali įmonės kelionių vadovė ir vietinis gidas, o su keliautojais kasdien palaikomas ryšys.
„Penktadienio vakarą keliautojai buvo labai nutolę nuo tos vietos, kurioje vyko žemės drebėjimas – jie lankėsi Feso mieste, kuris yra apie 500 km atstumu nuo Marakešo. Visi keliautojai jaučiasi saugiai ir ramiai, kelionės programos kol kas koreguoti nereikėjo.
Keliautojai visos kelionės metu šalia turi lietuviškai kalbantį kelionės vadovą bei vietinį marokietį gidą, todėl nuolatos yra aprūpinami naujausia informacija. Šiuo metu ateities kelionės planų nekeičiame, tačiau situaciją sekame ir, esant būtinybei, priimsime atitinkamus sprendimus bei nedelsdami informuosime keliautojus“, – teigė R. Širvinskas-Makalius ir pridūrė, jog artimiausios kitos išvykos šia kryptimi – rugsėjo 20-ą bei spalio 1 d.
Matant iš kitų kelionių agentūrų informacijos, dauguma skrydžius šia kryptimi vykdo su persėdimais arba daro užsakomuosius skrydžius. Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai Tadas Vasiliauskas patvirtino, kad tiesioginių skrydžių iš Lietuvos į Maroką nėra. Pasak jo, žmonės dažniausiai skrenda su persėdimu Frankfurte, Stambule, Paryžiuje.
URM teigimu, 2023 metų rugsėjo 8 dieną prieš vidurnaktį Maroko Karalystėje įvyko 6,8 balų stiprumo žemės drebėjimas. Jo epicentras – į pietvakarius nuo Marakešo, šalies centre (320 km nuo sostinės Rabato).
„Lietuvos ambasada Paryžiuje po įvykio seka situaciją, susisiekė su atitinkamomis tarnybomis – duomenų, kad tarp nukentėjusiųjų būtų Lietuvos piliečių, šiuo metu nėra. Dėl konsulinės pagalbos į ambasadą Lietuvos piliečiai iki šiol nesikreipė, tačiau palaikomas ryšys su šiuo metu Maroke esančiais piliečiais.
Lietuvos piliečiai konsultaciją skubios konsulinės pagalbos klausimais visą parą gali gauti Užsienio reikalų ministerijos bendruoju telefonu +370 5 236 2444 ir el. paštu pilieciai@urm.lt, taip pat susisiekę su ambasada telefonu +33 6 75 04 15 01 ir el. paštu consul.fr@urm.lt.
Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“ ir gauti aktualią konsulinę informaciją bei tiesioginius Ministerijos pranešimus esant krizinei situacijai užsienio šalyje“, – komentavo URM.
