aA
Rodo sala garsėja vienu iš septynių pasaulio stebuklų – Saulės dievo Helijo skulptūra. Ji buvo pastatyta Rodo miesto uoste III a. pr. Kr. ir, deja, iki šių dienų neišliko, tačiau Rodo sala ir šiandien gali pasigirti gamtos stebuklu – Prasonisiu. Prasonisis – tai vėjo aistruolių rojus. Jei likusioje salos dalyje medžių lapeliai vos juda, tai Prasonisio pusiasalyje beveik visada karaliauja stiprus vėjas.
© A.Vilčiauskienės nuotr.
Kova dėl vietos Prasonisio papldūdimyje

Prasonisis – tai piečiausias Rodo salos taškas. Išvertus iš graikų kalbos pavadinimas reiškia Žalioji sala. Prasonisis žiemą, kai pakyla vanduo, tampa sala, o vasarą šis pusiasalis nusipelno išskirtinės vietos banglenčių su aitvarais sporto žemėlapyje. Tai vieta, kur susilieja Egėjo ir Viduržemio jūros. Pastaroji itin tinkama besimokantiems ir mėgstantiems lygų kaip veidrodis vandenį. Egėjo jūra traukia jau pažengusiuosius didelėmis ir lygiomis (tinkančiomis banglentininkams su aitvarais ir buriuotojams) bangomis. Prasonisis – puikiausia vieta ir profesionalams, ir pradedantiesiems. Saloje yra net kelios banglentininkų ir biuriavimo mokyklos, nuomos punktai.

Žinoma, negalima nepaminėti ir puikios graikiškos virtuvės, šilto vandens bei oro, daug saulėtų dienų (vidutiniškai saloje 300 saulėtų dienų per metus), tačiau svarbiausias Prasonisio pasididžiavimas – terminis vėjas, pakylantis ryte ir stiprėjantis vakaro link. Net jei tiksliausios prognozės vėjo nerodo, devyniais atvejais iš dešimties gali būti tikras, kad vėjo pakaks ir buriuotojams, ir banglentininkams su aitvarais. Jie kol kas telpa šiame rojaus kampelyje, tačiau kova dėl vietos vis stiprėja.

Buriuotojai, kaip senas tradicijas turinčio sporto gerbėjai, jaučiasi šio pusiasalio šeimininkais ir skrodžia vandenį kur tik panorėję. Banglentininkai su aitvarais tokių sąlygų neturi, tačiau savo zonoje stengiasi sudaryti „kenksmingą“ aplinką buriuotojams. Dažnai burlentininkai įpainiojami į aitvaro virves, vadinamas stropomis. Žinoma, dažniausiai tai įvyksta netyčia, dėl itin didelio besimokančiųjų skaičiaus. Net jei vandenyje ir apsikeičiama necenzūriniais žodžiais, išlipę į krantą buriuotojai ir banglentininkai gyvena gana draugiškai.

Beje, buriuotojai dažnai pašiepia banglentininkus su aitvarais, užsiimančius neva nerimtu sportu, tačiau kuo toliau, tuo labiau jie turi prikąsti liežuvį. Juk banglenčių su aitvarais sportas sparčiausiai populiarėja, be to, nemažai pačių buriuotojų pereina į „priešininkų“ stovyklą. Tai vyksta dėl itin didelių banglentininkų su aitvarais galimybių išdarinėti įvairiausius triukus – šuolius iki 15 metrų aukščio, apsisukimus, apsivertimus ore ir t.t.

Banglenčių su aitvarais sporto malonumą galima pajusti daug greičiau nei buriavimo, tačiau norint gerai valdyti jėgos aitvarą reikia nemažai patirties. Klaidos čia daug skaudesnės nei buriuojant – jėgos aitvaras gali netikėtai pakelti į orą, trenkti į vandenį, krantą ar šalia esantį pastatą, pavilkti žeme ar vandeniu, tačiau šie pavojai neatgraso norinčiųjų išmėginti šį sportą. Dažnai užtenka kelių pamokų, kad taptum priklausomas nuo jo.

Sunku nusakyti tą jausmą, kuris apima suvaldžius vėjo bei vandens stichijas ir susiliejus su jomis. Banglentė su aitvaru suteikia laisvės ir jėgos pojūtį. Tai savęs išbandymas, baimių nugalėjimas ir savotiška meditacija, apvalanti nuo visų rūpesčių ir minčių.

Vėjo turizmas

Banglenčių su aitvarais mėgėjų ar buriuotojų kelionės daug kuo skiriasi nuo įprastų pažintinių ar poilsinių. Pagrindinis kelionės tikslas – gaudyti bangas ir vėją, dar kartą bangas ir vėją, dar ir dar... Net jei po kelių dienų maratono nebeturi jėgų lipti į vandenį, sunku palikti Prasonisį ir važiuoti apžiūrėti lankytinų vietų. Sėdi ant kranto negalėdamas atitraukti akių nuo kitų panašaus likimo draugų, besimokančių ar jau išdarinėjančių įspūdingus triukus.

Kiekvieną rytą važiuojant į Prasonisį, mašinoje tvyrodavo tyla. Mums reikėdavo pervažiuoti nemažą dykynės atkarpą, kurioje oras būdavo tarytum sustojęs. Vis klausdavai savęs, nejaugi Prasonisyje gali pūsti vėjas, kai jo nė kvapo vos per kelis kilometrus nuo paplūdimio... Ir tik pakilęs ant kalno, nuo kurio atsiveria pajūrio vaizdas, lengviau atsipūsdavai – vėjas pučia!

Iš šono žiūrint dienos, leidžiamos Prasonisyje, panašios viena į kitą, tačiau su kiekviena diena saloje jautiesi vis labiau savas. Išsiaiškini, kokioje kavinėje ir ką skaniausia valgyti, susipažįsti su kitais banglentininkais, pasidalini savo įspūdžiais ir atradimais. Tiesa, graikų ten nėra. Visi Prasonisio restoranai, viešbučiai ir sporto mokyklos priklauso užsieniečiams.

Graikų galima sutikti tik netoliese esančiuose miesteliuose, pasižyminčiuose visais graikiškais atributais – baltais namukais, apsodintais nuostabiomis gėlėmis, ir jaukiomis kavinukėmis, kuriose nuo ryto iki vakaro sėdi vyrai ir seka, kas vyksta aplinkui. Tik vėliau supratau, kodėl pirmą dieną sustojus paklausti kelio į Prasonisio paplūdimį, net dviejose vietose man parodė kryptį nespėjus ištarti nė žodžio.

Vietiniai jau atpažįsta vėjo aistruolius, suvažiuojančius čia iš įvairiausių pasaulio kampelių. Iš tiesų jau oro uoste gali atpažinti vėjo turistus. Visi jie pabalusiais nuo saulės plaukais, sportiško sudėjimo, atsipalaidavę ir alsuojantys laisve. Dažnai jie ištisus metus keliauja po pasaulį pagal vėją.

Rodo sala – viena geriausių vietų gaudyti vėją vasaros mėnesiais, tačiau Prasonisyje gyvenantys pataria atvažiuoti rugsėjį arba spalį. Toks pats stiprus vėjas, vis dar šiltas oras ir vanduo, bet daug mažiau turistų ir palankesnės kainos. Lietuviams Rodo sala patraukli ir dėl tiesioginių skrydžių. Galima pirkti tik skrydį ir užsisakyti apartamentus Prasonisio paplūdimyje ar šalia esančiuose miesteliuose, galima pirkti skrydį su viešbučiu. Taip, be abejo, pigiau, tik reikia įvertinti atstumus nuo pasirinkto miestelio iki Prasonisio.

Rodo sala populiari ir dėl savo istorinio bei archeologinio palikimo. Verta aplankyti Rodo miestą, kuriame stovėjo legendinis Kolosas, senovinį Lindos miestelį, įkurtą XII a., bei šalia jo esantį žvejų miestelį Pefkosą. Po salą patogu keliauti automobiliu – visą salą galima apvažiuoti per kelias valandas grožintis nuostabiomis pakrantėmis. Pramogų gerbėjai taip pat neturėtų liūdėti. Naktiniu gyvenimu, gausybe barų, naktinių klubų garsėja Falirakis ir kiti netoli Rodo miesto esantys kurortiniai miesteliai.

Banglenčių su aitvarais sportas Lietuvoje

Tai jaunas, tačiau sparčiai populiarėjantis ekstremalus vandens sportas. Prieš kelerius metus Lietuvoje buvo tik kelios dešimtys tokių vėjo aistruolių, o dabar jų galima priskaičiuoti šimtus. Be to, susidomėjimas vis dar auga. Banglentės su aitvarais populiarėja ir tampa madingas laisvalaikio praleidimo būdas. Nežinančiam gali kilti klausimas – kas tai. Tu slysti vandens paviršiumi su jėgos aitvaro pagalba, kojomis įsispyręs į specialią snieglentę ar banglentę primenančią lentą. Sportas unikalus labai gausia plaukimo stilių ir triukų ore bei ant vandens įvairove. Dabartinis greičio rekordas 500 m atkarpoje yra 88,7 km per valandą.

Šiuolaikinio banglenčių su aitvarais sporto pradžia laikomi 1998 metai, kai buvo įkurtos pirmosios mokyklos ir organizuotos pirmosios varžybos Maui saloje Havajuose. Į Lietuvą šis sportas atkeliavo apie 2000 metus. Pirmieji buriuotojai buvo Valdas Ilginis ir Arnis Mikelionis. Tiesa, Arnis pradėjo šiek tiek vėliau, tačiau užsiima tuo iki šiol.

Dar metais vėliau jėgos aitvarą suvaldė ir pirmoji Lietuvoje mergina – Laima Baradaitė. Šiandien ji – instruktorė, turinti bene didžiausią mokymo patirtį, banglenčių su aitvarais sportas jai visas gyvenimas. Tik palaikiusi jėgos aitvarą rankose Laima suprato, kad tai jos sportas, jos stichija. Išmokusi pati iš pradžių mokė draugus bei pažįstamus, kol pamažu tai tapo pragyvenimo šaltiniu. Vasarą ji moko lietuvaičius Baltijos jūroje arba Kuršių nerijoje, žiemą praleidžia šiltuose kraštuose mokydama kasmet gausėjančias lietuvių grupes. Atrodo, tai turėtų tapti rutina, tačiau

Laima tvirtina, kad net dabar pakėlus aitvarą ją užplūsta tokios pat stiprios emocijos, kaip ir pirmąkart – laisvė ir greitis užvaldo mintis bei jausmus. Dažnai pagalvoju, kad turėtų būti sunku mokyti kitus – juk pučia vėjas, būtų galima pačiai skrieti vandeniu. Tačiau kai matau ją, ramia veido išraiška savo mokiniui tą patį dalyką aiškinančią šimtąjį kartą, suprantu, kad ji ne tik profesionalė, bet ir gera psichologė. Prisimenu savo pirmąsias pamokas, kai iš baimės nesupranti, net iš kokios pusės vėjas pučia. O ką kalbėti apie tokius pamokymus – „plaukti kampu į vėją“, „vėjo langas“ ir pan.?

Plaukiant banglente reikia valdyti aitvarą, lentą, stebėti ir numatyti kitų veiksmus, apskaičiuoti prasilenkimo atstumus ir t.t., tad iš pradžių gali apimti panika. Pasak Laimos, kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į baimę, riziką, todėl ir mokymo programa būna skirtinga. Svarbiausias pasiruošimas, pasak jos, yra psichologinis. Žinoma, žmogus turi būti sportiškas, tačiau šiai sporto šakai reikia ne raumenų, o proto. Tenepyksta vyrai, tačiau vienas Prasonisio mokyklos instruktorius sakė, kad banglenčių su aitvarais sportas – moterų sportas, nes jos galvoja, ką daro, ir yra atsargesnės.

Pirmieji priklausomybės požymiai

• Visos reikalingos įrangos nusipirkimas vos po pirmos pamokos prieš tai sau pasižadėjus ją pirkti tik išmokus plaukti banglente su aitvaru.

• Naujausios įrangos susipirkimas, prieš tai planavus pirkti tik dėvėtus daiktus.

• Vėjo prognozių tikrinimas mažų mažiausiai ryte, per pietus ir vakare net ir neturint galimybės nuvykti prie vandens.

• Laisvalaikio planavimas pagal vėją.

• Santykių su draugais, nesuprantančiais vėjo pažabojimo aistros, atšalimas. Nes paskutinę minutę vis atsisakai planuoto susitikimo ar išvykos, jei tik pradeda pūsti vėjas.

• Buvimas prie vandens net ir tada, kai vėjo nėra, vis tikintis, kad jis tuoj atsiras.

• Kelionių planavimas tik pagal banglenčių su aitvarais sportui tinkamas vietas.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patvirtinta: Tailandas Lietuvos piliečiams įvedė bevizį režimą

Nuo šių metų balandžio 14 dienos Lietuvos piliečiai , atvykstantys į Tailandą turizmo...

Kelionių organizatoriai įvardijo Turkijos viešbučius, kuriuose rasite geriausią kainos ir kokybės santykį (121)

Poilsinės kelionės į Turkiją – vienas iš populiariausių šeimos atostogų pasirinkimų....

Vilnius pirmąkart pateko į geriausių Europos skrydžių krypčių penketuką (3)

Vilniaus vardas pirmą kartą atsidūrė prestižinių tarptautinių rinkodaros apdovanojimų...

Velykos svetur: ko tikėtis per pavasario šventę atostogauti išvykstantiems lietuviams (2)

Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas,...

Ligų vengiantiems keleiviams – švariausių oro linijų sąrašas (1)

Kai įsėdate į lėktuvą, labai tikėtina, kad jis jau būna įveikęs tris ar keturias keliones, o...

Top naujienos

Skvernelis paviešino senos nuobaudos istoriją: didžiausia gyvenimo nuodėmė nutiko 1999-aisiais papildyta (195)

Į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis prisipažino – 1999 metais, dirbdamas...

Imitavo Rusijos atakas prieš Lietuvą: kas ir kokius lemtingus sprendimus priimtų krizės atveju (191)

Rami 2019-ųjų birželio 26-oji: staiga viena kibernetinė ataka prieš NORDBALT ir LITPOL jungtis...

Iš ES – niūraus tono pareiškimas dėl „Brexit“ „The Sun“: laikas baigėsi (41)

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė, jog baigė ruoštis Jungtinės Karalystės išstojimo...

Gyvai / DELFI Diena. Kodėl likome skolingi valstybei ir kaip suvaldyti kilusią paniką dėl tymų protrūkio vyksta apklausa

Šiandien DELFI Dienoje kalbėsime apie prasidėjusį pajamų deklaravimą. Kodėl gyventojai...

Vilniuje siautėjęs pavežėjas nustebino net visko mačiusį instruktorių (23)

Vienos pavežėjimo bendrovės lipdukais automobilį išsiklijavęs „ Toyota Prius “ vairuotojas...

Svajonių kruizas virto baisiausiu košmaru: dužo stiklai ir 20 žmonių priešais mane tiesiog dingo (142)

Nuotraukos ir filmuota medžiaga atskleidžia, kokį siaubą turėjo išgyventi kruizinio laivo...

Tymais susirgusios mergaitės mama kreipiasi į visuomenę: jei mylite savo vaikus, neleiskite šiai beprotybei tęstis (583)

„Mano vardas Gintė, esu 9 mėnesių Simonos mama. Šiuo metu esame ligoninėje, sveikstame. Jeigu...

Brutaliu sugyventinės nužudymu įtariamą vyrą konvojus atvedė į teismą (12)

Šeštadienį Vilniuje policijos pareigūnai skubėjo Šv. Stepono gatvę, kurioje esančiame name...

Lietuvoje sutriko interneto ryšys (45)

Viena didžiausių šalyje informacinių technologijų (IT) paslaugų tiekėjų „Baltneta“...

Meilutytė suka atgal į Los Andželą ir bandys vytis konkurentes (65)

Pasitikrinti sveikatos į Lietuvą šį mėnesį grįžusi Rūta Meilutytė netrukus pratęs...