Miestas, viliojantis turistus

Jelgava įsikūrusi Latvijos centre, kur susikerta šešios automagistralės ir penkios geležinkelio linijos. Tai buvusi Kuršo kunigaikštystės sostinė, iki 1917 m. vadinta Mintauja, kurios prabangiuose rūmuose lankėsi daug ypatingų svečių. Tačiau dabar tai tik jaukus lygumų apsuptas miestas, viliojantis turistus.

Rygos pašonėje

Jelgavą ir Rygą skiria tik 40 km atstumas. Dėl to Jelgavoje dažnai vyksta įvairūs renginiai, koncertai, festivaliai, o gatvėse galima pajusti didmiesčio dvasią. Šis miestas vadinamas Latvijos studentų sostine. Jame organizuojami ledo ir smėlio skulptūrų festivaliai, pieno pakelių regata. Tai – renginiai, apie kuriuos puikiai žino ir lietuviai.

Jelgavos rūmai

Nuo tilto per Lielupę atsiveria nuostabus vaizdas į didingus Jelgavos rūmus. Tai – vienas didžiausių Baltijos šalyse baroko stiliaus statinių, pastatytų XVIII a. pagal įžymaus italų architekto Francesco Bartolomeo Rastrelli’o projektą. Prabangi Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščio Ernsto Birono rezidencija pradėta statyti anksčiau stovėjusios Livonijos ordino pilies vietoje.

Rūmai buvo statomi net 23 metus. Darbus stabdė ne tik pinigų stygius, bet ir tai, kad 1741 m. Ernstas Bironas buvo ištremtas į Sibirą. F. B. Rastrelli’o pradėtus darbus tęsė danų architektas Severinas Jensenas, dėl kurio rūmuose atsirado šiek tiek klasicizmo elementų. E. Bironas, grįžęs iš tremties, šiuose rūmuose gyveno tik pusmetį.

Tačiau per savo istoriją Jelgavos rūmams teko matyti daugybę kilmingų svečių. 1779 m. čia buvo apsistojęs legendinis grafas Aleksandras fon Kaliostras, o beveik trejus metus gyveno Prancūzijos karalius Liudvikas XVIII su visa palyda. Šiuose rūmuose įvyko Prancūzijos karaliaus Liudviko XVI ir Marijos Antuanetės dukters Marijos Terezės Šarlotės jungtuvės su Angulemo hercogu.

1937 m. šiame pastate įsikūrė Latvijos žemės ūkio rūmai, vėliau –universitetas. Vis dėl to juose vis dar jaučiamas ankstesnių šeimininkų alsavimas, pavyzdžiui, koridoriuose kartais šmėsteli baltai apsirengusi jauna mergina, kurios niekas nėra matęs iš arti. Viename rūmų korpusų už neįspūdingų durų yra kriptų, kuriose sarkofaguose palaidoti Kuršo kunigaikščiai – Ketlerių ir Bironų dinastijos atstovai.

Švenčiausiosios Trejybės bažnyčios bokštas

Jelgavoje 1575 m. buvo pastatyta viena pirmųjų Europoje mūrinių liuteronų bažnyčių. Be to, tai pirmasis mūrinis statinys šiame mieste. Įspūdingo dydžio bažnyčia buvo pastatyta pagal olandų meistro Joris’o Joriszn’o Frese projektą. Tačiau per Antrąjį pasaulinį karą Jelgavos miestas buvo beveik sunaikintas. Labiausiai nukentėjo Švč. Trejybės maldos namai. 1954 m. tarybinės armijos pionieriai susprogdino apgriautą bažnyčios pastatą, tačiau paliko 50 m aukščio bokštą.

2004 m. bokštas buvo uždengtas stikliniu stogu. Jame įsikūrė istorinės ekspozicijos: „Žiemgala – Latvijos prezidentų lopšys“, „Jelgava ir Švč. Trejybės bažnyčia – amžių sūkuriuose“ ir „Tautiniai drabužiai Žiemgaloje“. Iš bokšte esančios apžvalgos aikštelės galima pamatyti nuostabią Jelgavos panoramą. Miesto grindinyje raudonomis plytomis pažymėti kontūrai, kur anksčiau buvo bažnyčios sienos.

Academia Petrina

Jelgavoje Petro Birono iniciatyva įsteigta pirmoji Latvijos aukštoji mokykla – Academia Petrina. Taip pat 1775 m. pastatytas baroko stiliaus mokyklos pastatas, kuriame buvo nemažai klasicizmo elementų. Academia Petrina atidaryta 1775 m. birželio 29 d. Ją palaimino Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Poniatovskis. 1782 m. čia buvo įkurta observatorija. 1818 m. vienoje rūmų dalyje įsikūrė Kuršių muziejus, dabar pavadintas Gederto Eliaso vardu.

Latvių dailininkas G. Eliasas lyginimas su Henri’u Matisse’u, Paul’u Cézanne’u. Nors dailininkas mažai žinomas pasaulyje, tačiau jo kūrybinio palikimo įvairovė ir branda rodo, kad jis niekuo nenusileido žymiesiems amžininkams. Latvijoje jis laikomas puikiu portretistu, nepralenkiamų kompozicijų ir peizažų meistru. Daugiau nei 1 000 paveikslų, šimtai akvarelių, pastelių, piešinių, straipsnių meno klausimais – toks G. Eliaso kūrybinis paveldas, saugomas jo vardu pavadintame istorijos ir meno muziejuje.

Unikalus pėsčiųjų tiltas

2012 m. Jelgavoje pastatytas naujas pėsčiųjų tiltas „Mitava“. Jis iš karto tapo mėgstama Jelgavos gyventojų ir miesto svečių pasivaikščiojimo vieta. Tiltas, pakabintas ant lynų, laikomų dviejų pilonų, yra 200 m ilgio. Jis yra išlenktas tiek vertikaliai, tiek horizontaliai, t. y. primena S raidę, todėl yra itin unikalus ir itin įspūdingas.

Jeigu nukeliausite į Jelgavą ir nuspręsite pasivaikščioti šiuo tiltu, nepamirškite sugalvoti noro. Kad šis išsipildytų, per tiltą būtina eiti tylint. Šalia jo stovi jauki ir šiek tiek graudi bronzinė amžino studento skulptūra.

Čia gyvena ir žirgai

Jelgavos centre gyvena laukiniai žirgai! Rūmuose nedideli ristūnai apgyvendinti 2007 m. Iš pradžių jų buvo 16. Visa Lielupės teritorija laikoma gamtos draustiniu, kuriame yra neįprastos augalijos ir apie 100 rūšių paukščių perėjimo vietų. Žirgai čia apgyvendinti ne tik dėl grožio.

Jie yra itin svarbi ekosistemos dalis, pavyzdžiui, nuėda, sumina kanopomis žolę. Taip sumažina sausų stagarų užsidegimo riziką ir stimuliuoja jauną žolę, kuri lengviau ir greičiau pavasarį atauga. Jelgavos centre žirgai jaučiasi puikiai, t. y. visiškai nesibaido smalsių lankytojų. Dabar Jelgavoje yra daugiau nei 40 žirgų.

ĮDOMU

1786 m. pirmasis Latvijoje oro balionu į dangų pakilo Jelgavos gyventojas Ernestas Johanas Binemanis.

Jelgavoje 1848 m. buvo pastatytas pirmasis teatro spektaklis.

Šio miesto apylinkėse nuo seno gyveno nemažai lietuvių.

Dabar tik apie 1,3 % Jelgavos gyventojų yra lietuviai.

Mintaujos gimnaziją baigė Lietuvos prezidentas Antanas Smetona.

1926 m. pradėjo veikti pirmasis Latvijos cukraus fabrikas.

Dailininkas G. Eliasas buvo vedęs lietuvę Haliną Kairiūkštytę. Namie vienas su kitu kalbėjo prancūzų kalba. Tačiau 1940 m. išsiskyrė.

1960 m. Jelgava užmezgė partnerystės ryšius su Šiaulių miestu.

Bendras Jelgavos rūmų patalpų plotas – 2,2 ha. Pastate yra 669 kambariai, 674 langai, 615 durų, o stogą puošia 25 kaminai.

Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta beveik 90 % miesto.

Per Jelgavos ledo skulptūrų festivalį sunaudojama apie 70 t ledo.

Lielupė – antra pagal dydį Latvijos upė.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!