Šios siaubingos katastrofos metu daugiau kaip tūkstantis keleivių, plaukusių iš Kvebeko į Liverpulį, paskendo vos per penkiolika minučių – per tiek laiko laivo „Storstad“ taranuotas laineris paniro po Kanadoje esančios Šventojo Lauryno upės vandenimis. Tuo metu Kanada buvo sparčiai auganti vos aštuonių milijonų gyventojų šalis, tad tūkstančio žmonių netektis tapo nacionaline tragedija.
„Airijos imperatorė“ – laivo „Didžiosios Britanijos imperatorė“ („Empress of Britain“) sesuo – atliko svarbų vaidmenį XX amžiaus pradžios Kanadoje, kai sparčiai augo gyventojų skaičius ir šalies ekonomika. Jis kelerius metus plukdė tūkstančius keleivių tarp Kanados ir Didžiosios Britanijos, ir atgabeno į Kanadą 100 tūkstančių naujakurių. Licencijuotas Karališkojo pašto laivas (angl. Royal Mail Ship, RMS) taip pat gabendavo tarp Kanados ir Didžiosios Britanijos didžiules pašto siuntas.
Minint šimtąsias katastrofos metines 2014 metų gegužės 29 dieną Kanados istorijos muziejus atidarė detalią ir įtraukią parodą „Kanados Titanikas – Airijos imperatorė“ (angl. „Canada’s Titanic – The Empress of Ireland“), kuri veikė iki 2015 metų balandžio 6 dienos. Parodoje buvo eksponuojama daugiau kaip 500 iš laivo nuolaužų ištrauktų daiktų, kuriuos surinko kolekcionierius ir naras Philippe’as Beaudry: dokumentai, indai, baldai iš skirtingų klasių denių, nuotraukos, asmeniniai dokumentai, laivo varpas ir liukas, bei likusio gyvo aštuonerių metų laivo keleivio prisiminimai.
Vos po dviejų mėnesių kilęs Pirmasis pasaulinis karas užgožė „Airijos imperatorės“ tragediją, kuri bemaž buvo pamiršta. Kanados istorijos muziejaus prezidentas ir generalinis direktorius Markas O’Neillas spaudos pranešime teigė: „Skaudžios keleivių istorijos yra dramatiškas momentas Kanados istorijoje, kiekvieną jų verta išsaugoti ateities kartoms“. Jis tvirtino norįs užtikrinti, kad ši istorinė tragedija nėra pamiršta paprasčiausiai dėl to, kad apie ją nebuvo sukurtas holivudinis filmas, kaip apie „Titaniką“.
1914 metų gegužės 29 dieną 1 valandą 38 minutės „Airijos imperatorės“ stebėjimo aikštelėje budėjęs žmogus pastebėjo 10 tūkstančių tonų anglies gabenusio laivo „Storstad“ stiebo žibintą. Abu laivai toliau artėjo vienas link kito, o vos po devynių minučių tvyrojęs rūkas tapo toks tirštas, kad laivai vienas kito tiesiog nematė.
Abiejų laivų kapitonai nesuprato vienas kito ir tai lėmė jų valdomų laivų susidūrimą. „Storstad“ rėžėsi į „Airijos imperatorės“ bortą, jo korpuse išplėšdamas milžiniško dydžio skylę. Per ją į laivą sparčiai veržėsi vanduo (per sekundę – 230 litrų), todėl jis greitai skendo. Šimtai miegančių keleivių atsidūrė spąstuose. Antros ir trečios klasės keleiviai turėjo kur kas mažiau galimybių išsigelbėti nei pirmosios, mat pirma klasė buvo aukščiau. Iš 1477 keleivių išsigelbėjo tik 465 žmonės. Laivu plaukė 138 vaikai ir vos keturi iš jų liko gyvi.
„Storstad“ įgulos nariai kartu su dar dviem gelbėjimo laivais iš netoliese esančio Rimuski miesto gelbėjo likusius gyvus keleivius. Jie buvo nugabenti į Rimuski, kur jais buvo pasirūpinta. Vėliau „Storstad“ savo kelionę į Monrealį tęsė toliau. Šis laivas bemaž nenukentėjo, lūžo tik jo pirmagalys.
Tarp keleivių buvo daug airių. Airių kilmės Grace Hanagan buvo jauniausia tragediją išgyvenusi keleivė. 1995 metais mirusi moteris visą gyvenimą skleidė savo istoriją ir palaikė ryšius su kitais likusiais gyvais tragedijos dalyviais.
Vienam airiui keleiviui, Williamui Clarke’ui iš Lauto grafystės, ypatingai pasisekė. Jis ėjo ugniagesio pareigas ir „Titanike“, ir „Airijos imperatorėje“, ir jis abu kartus liko gyvas.
Pirmos, antros ir trečios klasės kajutėse buvo daug airių kilmės keleivių. Įgulos narių (palydovai, jūreiviai, ugniagesiai ir kiti laivo darbuotojai) sąrašą sudarė beveik vien airiškos pavardės.
Tarp 87 pirmąja klase keliavusių keleivių buvo gerai žinomas aktorius Laurence’as Irvingas, kuris nuskendo nėręs į upę ieškoti savo žmonos Mabel. Prieš tai jis buvo išgelbėtas. Nei vieno iš sutuoktinių kūnai nebuvo rasti.
Antrąja klase keliavo 170 Išganymo armijos (angl. Salvation Army) narių, taip pat maždaug keturiasdešimties muzikantų orkestras, vykęs koncertuoti į Londoną.
Didelę dalį trečios klasės keleivių sudarė atleisti „Detroit Ford“ darbuotojai, grįžę namo atgal į Europą, taip pat nesėkmingai mėginę įsikurti imigrantai.
Šiandien „Airijos imperatorė“ yra pasiekiama narams, mat ji tėra vos 40 metrų gylyje. Kai laivas praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio viduryje buvo vėl atrastas, jame lankėsi ne vienas, turintis patirties nardyti tokiuose šaltuose vandenyse. Vis dėlto, šis laivas laikomas istoriniu ir archeologiniu turtu, todėl narams tenka laikytis griežtų taisyklių, kad jis nenukentėtų.
Praėjus vos porai savaičių po nelaimės kompanija „Canadian Pacific“ pasamdė gelbėjimo bendrovę, kad būtų panerta ir paimtas paštas iš pirmosios klasės kajutės. Taip pat buvo ištraukta pinigų, kurių atitikmuo šiandien siektų du milijonus dolerių.
