„Mano atostogų atradimai“ XVII: Sicilija

Visada sakiau, kad kelionių tikslas yra pagal tikrovę pertvarkyti vaizduotę ir vietoj galvojimo, kaip dalykai turėtų atrodyti, pamatyti, kokie jie yra iš tiesų.

Vadovaudamiesi šiuo teiginiu mes nusprendėme patraukti į Siciliją, nors apie šią salą ir girdėjome įvairiausių atsiliepimų. Taigi į Siciliją patartina važiuoti gegužės – birželio mėnesiais, nes tada būna gražiausia gamta, mažiau spūsčių ir turistų. Oro temperatūra maloni, dieną siekia maždaug 24 - 26 laipsnius šilumos.

Sala yra didžiausia Viduržiemio jūroje, todėl idealiausias laikas atostogoms būtų ne mažiau negu 10 dienų. Jei norite pamatyti kuo daugiau salos, mašiną tektų nuomoti beveik visas dienas. Tiesa, nuomos kaina tikrai nepigi 7 dienos mums atsiėjo apie 150 eurų.

Žinoma, aplink salą galima keliauti ir autobusu, tačiau nervina, kai turi važiuoti iš taško A į tašką B. Tuo tarpu važiuodamas mašina gali sustoti pakelėse, pasifotografuoti, radęs tinkamą vietą ir išsimaudyti, patyrinėti tas vietas, kur turistai paprastai net neužklysta.

Nusileidome Trapani oro uoste, šiame miestelyje viešbutyje Acipelago praleidome porą naktų. Viešbutis dar tik neseniai įsikūręs, todėl nebuvo toks brangus lyginant su kitais. Para su pusryčiais dviem žmonėms čia kainavo 40 eurų. Šeimininkas buvo labai draugiškas, papasakojo ir patarė, ką galėtume aplankyti ir pamatyti per trumpesnį laiką nesiblaškydami.

Savo kelionę mes pradėjome nuo Erice miestelio. Į Erice galima patekti tik keliantis keltuvais, kurie suaugusiam žmogui kainuoja 9 eurus. Pakilus į maždaug dviejų kilometrų aukštį, atsiveria įspūdingi vaizdai.

Iš aukšto matosi dirbami žemės laukai, Viduržiemio jūros pakrantė, atsiveria pastatų architektūros panorama, matosi kalvos ir ežeriukai ar upeliukai. Ericeje esama ir kavinukių, suvenyrų, taip pat yra bažnyčia, gyvenamieji butai ir namai. Kartais sunku įsivaizduoti, kad čia, rojaus papėdėje, žmonės praleidžia visą gyvenimą.

Viešbučio šeimininkas mums būtinai rekomendavo aplankyti tikrą gamtos perlą nacionalinį parką Riserva Naturale Dello Zingaro, todėl vėliau patraukėme būtent į jį. Įėjimas čia suaugusiam žmogui kainavo 3 eurus, tačiau tai, ką pamatėme, apstulbino.

Vaizdai iš tiesų fantastiški: prieš nosį atsiveriantys kalnų vaizdai, apačioje matėsi žalsvai melsvas jūros vanduo, įvairių rūšių augalai ir gėlės leido pasijusti lyg sapne, o virš kalnų susiformavęs rūkas sukūrė šiek tiek mistikos. Buvo iš tiesų gražu ir šis vaizdas įstrigo bene labiausiai iš visų lankytų vietų. Sicilijoje, kad ir vasaros metu, temsta pakankamai anksti, todėl apie 20 valandą Italijos laiku, mes vis tiek turėjome iš ten išvažiuoti.

Paplūdimių mėgėjams, nuvykus į Siciliją, būtinai reikėtų apsilankyti viename garsiausių pasaulio paplūdimių San Vito Lo Capo. Nors žmonių ten būna sausakimša, tačiau būna taip gera, taip gražu, kad bent vieną dieną tikrai norisi išmesti iš savo pakeliavimų tam, kad pagulėtum ant balto smėlio, pasilepintum švariu it stiklas vandeniu ir apie nieką negalvotum.

Keliaujantiems gegužės-birželio mėnesiais reikėtų turėti omenyje tai, kad vanduo būna vėsesnis negu norėtųsi (~ 17 laipsnių šilumos). Mėgstantiems vandens pramogas ir šiaip nebijantiems vėsumos, tokios temperatūros vanduo turėtų būti tikra atgaiva. Be to, paplūdimyje iš tiesų daug visokių masažų siūlytojų (pusės valandos tailandietiškas viso kūno masažas kainuoja 5 eurus) ir nereikšmingų niekučių pardavėjų.

Būtų labai keista, jei važiuotum į Siciliją ir neaplankytum Palermo. Čia galima važiuoti nebent, jei nori pamatyti architektūros, įsivelti į miesto šurmulį ir paragauti itališkų patiekalų. Sicilijos tituluojamoje sostinėje iš tiesų labai daug krautuvėlių, kavinukių, palapinių, kuriose daug visokių suvenyrų, toliau paėjus prasideda Palermo turgus, kur galima įsigyti ne tik rūbų, bet ir maisto. Kainos palyginti nėra mažos, todėl geriausia apsipirkti nedideliuose miesteliuose važiuojant pakeliui.

Eismas Palerme taip pat tragiškas, po 15 valandos ten stengiasi nevažiuoti net patys italai. Mūsų šeimininkas juokavo sakydamas, kad „jei išmoksi važiuoti Palerme, vadinasi, galėsi nevaržomai važiuoti visame pasaulyje“.

Į spūstis mes nepapuolėm, tačiau vairuoti vis tiek buvo šioks toks iššūkis, nes ten neegzistuoja jokios vairavimo taisyklės. Jei tau leidžiama važiuoti, parodoma nebent gestais ;) Kur kas ramiau, kai yra šviesoforai.

Pigesnį viešbutį rasti Palerme taip pat nėra paprasta, todėl stengėmės išsinuomoti kažką netoli Palermo. Taigi mūsų taikinys buvo Bagheria, ten mes praleidome porą naktų. Pats miestelis niekuo neypatingas, tačiau nepaprastai ramus. Apsistojome B&B Sicilio ir likome labai patenkinti, nes viešbutis buvo labai tvarkingas, švarus, be to, para dviem žmonėms su pusryčiais kainavo 30 eurų.

Beje, rekomenduotina per 10 dienų pakeisti apie 4-5 gyvenamąsias vietas, nes kitaip bus labai sudėtinga. Atstumai čia tikrai nemaži.
Verta dėmesio Palerme pasirodė bažnyčių architektūra, pastatai, tačiau po keleto dienų savo kelionę tęsėme toliau.

Labai jaukūs būna turistų neišreklamuoti, nežinomi miesteliai. Turint savo nuomotą mašiną, važiuojant link didesnio tikslo, laisvai galima į juos užsukti pasižvalgyti. Jaukumo įspūdį paliko Cefalu, Tusa, Patti, paprastai juose būna viskas pigiau.

Tiesa, pastarajame radome labai jaukią kavinukę ant jūros kranto, todėl nusprendėme paragauti itališkų makaronų ir picos. Makaronai buvo labai skanūs, gaminti natūraliai (kainuoja apie 9 eurus) , tačiau pica didelio įspūdžio nepaliko (kainavo apie 8 eurus). Būsiu skeptikė ir pasakysiu, kad man picos skanesnės Lietuvoje ;)

Vienas iš kelionės į Siciliją vinių-Etna. Kadangi Etna yra aukštai, temperatūra būna apie 10-13 laipsnių. Reikia pasiimti šiltesnių drabužių, o tuomet leistis į uolienų apžvalgą, prisiminti istoriją. Yra galimybė pakilti ir į patį kalno viršų, tačiau keltuvai čia kainuotų apie 34 eurus vienam žmogui.

Norint pakilti į pačią viršūnę, reikia nuomotis džipą, kurio nuoma kainuoja dar apie 20 eurų. Taigi visas komplektas kainuoja maždaug apie 50 eurų. Kažkodėl tuo mes nesusidomėjome, todėl pavaikščiojome aplinkui, kiek leido jėgos, pakopėme į viršų, pavaikščiojome po suvenyrų parduotuves, prisirinkome uolienų ir važiavome Catanijos link.

Catanija labai panaši į Palermą. Judėjimas čia tikrai didelis, miestas dvelkia senove, tačiau daugiau jaukių parkų, bažnyčių ir aikščių. Ypač gražiai Catania atrodo naktį, kuomet visas miestas nušviečiamas įvairių švieselių.

Vis dėlto įdomiausia ir yra vakare, nes veikia daug barų, kavinių, restoranų. Catanijoje patekome į tokią gatvelę, kurioje grojo itališka gyva muzika, buvo galima nebrangiai pavalgyti, pabendrauti su italais. Italai pakankamai atviri, linkę bendrauti žmonės.

Viešbučiai Catanijoje kiek pigesni nei Palerme, todėl toliau keliauti nereikėjo. Centre Viva Rosa viešbutį mes išsinuomavome už 45 eurus. Tobula čia nebuvo, nes buvo justi ne itin malonus kvapas, šiek tiek triukšmo, be to, nebuvo šaldytuvo, kur būtų galima susidėti maisto produktus. Šiaip viešbutis tvarkingas, tačiau ne itin jaukus, bet kai grįžti tik permiegoti tai tampa nebe taip svarbu.

Iš Catanijos mes traukėme į Taorminą, kuri tikrai įspūdinga tiek savo vaizdais, tiek architektūra. Čia popietę praleidome ramiai: pasėdėjome, paužkandžiavome gražiame parke, fotografavomės ir dalijomės mintimis, kaip gera būtų čia gyventi. Vakarop ėjome pasivaikščioti po siaurutes gatveles, rinkome namiškiams suvenyrus ir lauktuves, spėjome pabendrauti su vietiniais gyventojais. Žmonės teigė iš tiesų esantys laimingi, puikiai žinojo, kas yra „Žalgiris“ ir A. Sabonis ;)

Apsistojome viešbutyje Hotel Sirius. Viešbutis tikrai vertas dėmesio, labai geras šeimininkas, o para dviems žmonėms kainavo 45 eurus. Ten mes praleidome keletą naktų, buvo tylu ramu ir mes likome viskuo patenkinti.

Vėliau mes traukėme arčiau namų, todėl kai kur apsistodavome tuose pačiuose viešbučiuose vis nukrypdami nuo kelio ir apžiūrėdami įvairius kaimelius ir miestelius, užsukdami vis į kokį paplūdimį. Visos Sicilijos vis dėlto apvažiuoti nepavyko, tačiau labai norint tą padaryti tikrai yra tokia galimybė.

Pati Sicilija tikrai graži sala, žmonės čia draugiški, tačiau labai vertinantys savo kalbą, kultūrą ir truputį nacionalistai. Tai ne bėda, kad ir itališkai tau paaiškins, parodys kelią, pagelbės įvairiose situacijose. Sicilijos sala apskritai gana brangoka, todėl važiuoti reikia ne pasirengus atsakingai taupyti, o tiesiog mėgautis kelione ir iš jos išpešti viską, kas įmanoma.

Nežinau, ar kažkada čia pavyks dar sugrįžti, tačiau atsiliepimai norintiems vykti yra patys geriausi, todėl nedvejokit, jei kas tiesiog nepasisprendžiate. Nusivilti tikrai neteks.

Sandra L.

Kviečiame įvertinti rašinį!

------------------------------------------

Šis rašinys yra konkurso „Mano atostogų atradimai“ dalis. Dalyvauk ir tu ir laimėk kelionę į Tunisą dviems!