Jau daugelį kartų Lietuvos teismuose bylas pralaimėjusi „Ryanair“ ir šį kartą pralaimėjo iškart dvi bylas Kauno teisme. Kompanija turės sumokėti 9 200 EUR kompensacijų už atidėtus ir daugiau kaip 3 val. vėlavusius skrydžius, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir 3 474 EUR bylinėjimosi išlaidų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Tačiau ši byla svarbi ne tiek priteista suma ar keleivių skaičiumi, dėl kurių kompensacijų buvo kreiptasi į teismą (iš viso 23 keleiviai), bet dėl to, kad teismai dar kartą patvirtino, jog kai kurios „Ryanair“ vežimo sąlygos, su kuriomis keleiviai yra priversti sutikti, yra nesąžiningos ir negalioja.
Kauno apylinkės teismas 2021-10-05 ir 2021-10-12 sprendimais ne tik tenkino bendrovės „Skycop“, kuri padeda keleiviams atgauti kompensacijas už sutrikdytus skrydžius, ieškinius, bet dar papildomai pripažino „Ryanair“ vežimo sutarties sąlygas negaliojančiomis.
Šiose bylose „Ryanair“ eilinį kartą bandė nesėkmingai įrodyti, kad keleiviai negali perleisti savo reikalavimo į kompensaciją, o taip pat, kad bylose turi būti taikoma Airijos teisė ir bylos nagrinėjamos Airijos teismuose.
Kauno teismas pažymėjo, kad šie „Ryanair“ argumentai jau ne kartą buvo nagrinėti teismuose. Teismai „Ryanair“ teiginius dėl jos sąlygose įtvirtintų apribojimų keleiviams perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją laikė bloginančiais vartotojo teises, lyginant su nustatytomis Reglamente Nr. 261/2004, apsunkinančiais ir ribojančiais keleivių teisių įgyvendinimą, neužtikrinančiais aukšto keleivių apsaugos lygio ir minimalių keleivių teisių, todėl juos atmetė. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, jog „Ryanair“ teiginiai dėl sąlygose įtvirtintų apribojimų keleiviui perleisti reikalavimo teisę į kompensaciją ir įpareigojimas keleiviui pirmiausia tiesiogiai kreiptis dėl kompensacijos į „Ryanair“ pačiam, pablogina vartotojo teises.
„Šie du teismo sprendimai tik dar kartą patvirtino, kad „Ryanair“ negali drausti keleiviams patiems spręsti, kokiu būdu bandyti atgauti jiems priklausančią kompensaciją, t.y. kreiptis patiems ar per tokias paslaugas teikiančias įmones“ - teigia bendrovei „Skycop“ teisme atstovavęs advokatas Nerijus Zaleckas.
Advokatas taip pat pažymi, kad „Ryanair“ visais įmanomais būdais siekia apriboti galimybes tokias bylas nagrinėti Lietuvos teismuose ir prašo taikyti Airijos teisę bei bylas nagrinėti Airijos teismuose. Tačiau ir tokie argumentai yra atmetami tiek Lietuvos teismų, tiek ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT).
Pagal Lietuvos ir ESTT suformuotą praktiką, kiek tai susiję su tiesioginiu skrydžiu, kurį vykdo atitinkamo keleivio sudarytos sutarties šalis, tiek lėktuvo išvykimo, tiek atvykimo vieta turi būti laikoma pagrindinių paslaugų, esančių oro vežimo sutarties dalyku, teikimo vietomis, pateisinančiomis teismo jurisdikciją nagrinėti reikalavimą dėl kompensacijos pagal vežimo sutartį ir Reglamentą Nr. 261/2004. Ieškovas gali pasirinkti, ar tokį reikalavimą kelti lėktuvo išvykimo, ar atvykimo vietos, dėl kurios susitarta minėtoje sutartyje, valstybės teisme.
Teismai pažymėjo, kad toje „Ryanair“ vežimo sutarties dalyje, kurioje nustatoma išimtinė Airijos teisė ginčams iš vežimo sutarčių, spręsti, klausimas dėl taikytinos teisės turi būti sprendžiamas pasisakant, kad išimtinės Airijos teisės nustatymas panaikina arba trukdo vartotojo teisei pareikšti ieškinį, todėl šioje dalyje tokia „Ryanair“ sąlyga laikytina nesąžininga.
ESTT taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl išimtinės Airijos teismų jurisdikcijos numatymo „Ryanair“ sutartyje su keleiviu (ESTT 2020 m. lapkričio 18 d. prejudicinis sprendimas byloje C-519/19). ESTT konstatavo, kad vartotojo ir komercinės veiklos subjekto sudarytos sutarties, dėl kurios nebuvo atskirai derėtasi ir kuria teismui, kurio teritorinei jurisdikcijai priklauso komercinės veiklos subjekto buveinė, suteikiama išimtinė jurisdikcija, sąlyga dėl jurisdikcijos suteikimo laikytina nesąžininga Direktyvos 93/13 3 straipsnio 1 dalies prasme.
„Ryanair“ dar gali apskųsti šiuos teismų sprendimus, tačiau teismų praktika šiais klausimais yra nuosekli ir nepalanki „Ryanair“.
