Jau anksčiau žurnalistas O. Gasanovas atkreipė dėmesį ir stebėjosi neigiamų testų rezultatų pateikimu paprastame lape: „Tas dokumentas tikrai lengvai padirbamas, be jokių papildomų apsaugos priemonių. Mano tyrimų rezultatai kitose šalyse irgi nebuvo supersaugūs, bet bent jau QR kodą turėjo, kurį pareigūnas gali nuskaityti ir patikrinti autentiškumą.“
Anot gydytojo, UAB „Medicina practica“ laboratorijos direktoriaus Svajūno Barakausko, jo vadovaujama laboratorija sulaukė skambučių iš užsienio šalių pareigūnų dėl bendrovės sertifikatų autentiškumo, ir su klastotėmis jau teko susidurti.
„Mes gavome užklausų iš keturių skirtingų Norvegijos policijos komisariatų ir trims patvirtinome, jog tyrimai tikrai atlikti mūsų laboratorijoje, tačiau vienas iš jų buvo gėdingai sufalsifikuotas. Į šį atvejį reagavome kaip į force majeure ir suskubome ieškoti spaustuvės, kuri kaip įmanoma greičiau galėtų padėti išspręsti sertifikatų saugumo klausimą, nes kitaip atrodysime labai prastai“, – Delfi pasakojo gydytojas.
Laboratorijos vadovas mano, jog galėjo būti padirbta ir daugiau tyrimų rezultatų, todėl pamatęs, kad į kitas šalis išvykstančių asmenų skaičius didėja ir neigiamų testų sertifikatų poreikis auga, nusprendė didesnio klastojimo masto nelaukti.
„Kol kas visi ant balto A4 formato lapo spausdina ir nesuka galvos, bet jeigu gauni vieną signalą ir nereaguoji, paskui gali kilti daug didesnių nemalonumų, o aš nemėgstu nemalonumų, todėl prevenciškai investuojame daugiau ir apsidraudžiame. Be to, vykstant į kai kurias šalis reikalaujama sertifikatų su vandens ženklais ir kitomis apsaugomis priemonėmis, tad kartu ir žmonėms nesudarome papildomų kliuvinių, nes kelionės dabar ir taip gana sudėtingos. Mes užtikrinome maksimalias priemones, kurios galėtų užkirsti kelią sertifikatams padirbinėti – vandens siūleliai, vandens ženklai, folijos įspaudas, QR kodas. Tokio sertifikato primityviai padirbti niekas nesugalvos, o specialiai tai daryti, manau, neapsimokės“, – sakė S. Barakauskas.
Pasak laboratorijos vadovo, ši papildoma sertifikatų apsauga klientams papildomai nekainuos: „Paslaugos nebranginam. Mūsų kainos atitinka padorumo ribas, yra per viduriuką. Aišku, šalyse, kuriose testus valstybė subsidijuoja, PGR testų kainos yra maždaug 30 eurų. O didžiausią kainą esu girdėjęs apie 200 eurų. Jei ir Lietuvoje atsiras kokių nors galimybių mažinti kainas, tikrai taip ir padarysime. Mes specialiai kainų nedidinom nei per pirmąją bangą, nei per antrąją, nėra jokių kainų šokinėjimų.“
Delfi anksčiau kalbinta klinikos „InMedica“ vykdomoji direktorė Laura Penikienė paklausta, ar klinika nesvarsto imtis prevencinių priemonių ir užkirsti kelią, kad nebūtų padirbinėjami neigiamų testų dokumentai, L. Penikienė teigė, jog įstaiga iki šiol nėra susidūrusi su padirbinėjimu ar kitokiomis dokumentų klastojimo problemomis, bet ši idėja svarstytina.
Šiuo metu pasaulyje nėra vienos sistemos, kiekviena laboratorija turi savo sukurtas testų rezultatų formas, tačiau žinomas keliautojas Danas Pankevičius mano, kad neapsaugoti laboratorijų testų rezultatų sertifikatai gali kelti grėsmę ne tik geram laboratorijos vardui, bet ir kitų keliautojų saugumui.
„Nemačiau visų Lietuvos laboratorijų išduodamų sertifikatų, negaliu už visas kalbėti. Teko matyti tik kelių iš jų. Visi dokumentai – be menkiausių apsaugos priemonių, itin lengvai padirbami. Tereikia poros minučių įrašant norimą pavardę ar datą. Manau, ir pačios testų kainos Lietuvoje verčia žmones juos padirbinėti. Tikrai atsiranda manančių, kam 5 asmenų šeimai mokėti beveik 500 eurų, jei gali pats juos pasidaryti akimirksniu. Jei manote, kad tai nevyksta, labai klystate, – sakė keliautojas ir pabrėžė esantis kategoriškai nusiteikęs prieš tokius dalykus, nes nori būti tikras, kad lėktuve sėdi šalia sveiko žmogaus. – Nėra pasaulyje vienos sistemos, kiekviena laboratorija turi savo sukurtas testų rezultatų formas. Galite įsivaizduoti, kiek įvairiausių formų keliautojai pateikia pasaulio oro uostuose atsakingiems asmenims. Nėra kaip jų patikrinti, jei nurodyti tik telefonų numeriai, be QR kodų ir kitų apsaugos priemonių. Jei ir paskambintų, tai dar klausimas, ar laboratorijų atstovai suteiktų reikalingą informaciją neidentifikuotam asmeniui kitame laido gale.“
