Bulvių rojus
Lima neveltui yra vadinama Pietų Amerikos gastronomine sostine. Jeigu bilietai į Pietų Ameriką būtų bent kiek pigesni, apsimokėtų čia atskristi papietauti. Vos už 3,5 Lt vietiniame restoranėlyje jums bus patiekta dienos sriubos, vištienos krūtinėlė su garnyru, kokos lapų arbata, bandelė ir net želė desertas.
Gurmanai taip pat nenusivils - suplojus bent dešimt kartų daugiau, jūsų kulinarinių fotografijų albumą papuoš pakepinta jūrų kiaulytė. Beje, tūlam lietuviui Peru virtuvės horizontai gali pasirodyti net kiek per platūs.
Pagrindinė Peru virtuvės statybinė medžiaga, kaip ir Lietuvoje, yra bulvė. Skirtumas tik tas, kad perujiečiai gali didžiuotis turėdami iki 3000 skirtingų jos rūšių. Nenuostabu, kad esant tokiai įvairovei skiriasi ir bulvės panaudojimas - nenustebkite viename patiekale radę makaronus, ryžius ir bulves drauge. Taip skaniau!
Tik tikėk ir lauk
Svajojantiems apie amžiną meilę kankintis nėra ko, tereikia atvykti į Peru ir atsivežti mylimojo nuotrauką. Laikraščiai pilni skelbimų, kuriuose meilės raganos siūlo per 24 valandas abejingumą paversti karštais jausmais. Neišgalintiems lankytis privačiose audiencijose gali užtekti paklausyti radijo, kur patarimai kaip apkerėti mylimąjį žarstomi dykai.
Beje, burtai ir magija gali išspręsti beveik visas gyvenimo problemas - ne vienas užsienietis savaitėlei kitai pakimba džiunglėse, kad išgydytų sielos žaizdas su vietinio šamano pagalba. Šie laisvalaikiu dar paburia ir už Peru nacionalinę futbolo rinktinę. Deja, nesėkmingai, nes paskutinį kartą pasaulio čempionate perujiečiai kamuolį spardė 1982 m.
Visagalė reklama
Įdomu tai, kad prieš kiekvienus rinkimus iš naujo tenka perdažyti kone visą Peru. Užrašai su politinių lyderių vardais puošia pakeles, geriau matomas Andų uolas ir net gyvenamųjų namų sienas. Nuo politikų nelabai atsilieka ir privatus sektorius. Konkuruojančios mobiliojo ryšio kompanijos ryškia raudona ar mėlyna spalva padabina kiekvieno miesto įvažiavimą.
Dar vienas populiarus būdas pritraukti politinių šalininkų arba lojalių klientų - garsiai rėkti. Kone kasdien Peru miesteliuose gali pamatyti automobilius su milžiniškais garsiakalbiais, per kuriuos transliuojama įvairiausio plauko reklama. Vietiniai pirkliai šiuo būdu naudojasi net pardavinėdami ledus, skalbimo miltelius ar kitas kasdienio vartojimo prekes.
Tiesa, pietų amerikiečiams reklama šleikštulio nekelia, vietiniai savanoriškai prisideda net prie korporacijų klestėjimo. Štai taksistams papildomų prestižo taškų prideda "Adidas" ar "Red Bull" lipdukas ant veidrodėlio ar purvasargio.
Darbštuoliai pietiečiai
Atsipalaidavusio, po palme gulinčio pietiečio stereotipas atvykus į Peru subliūkšta kaipmat. Čia dirbama daug, tai daro visi ir visada. Standartinė 40 valandų savaitė daugeliui čia pavirsta į septynias darbo dienas nuo aušros iki sutemų. Jei vyras vairuoja taksi, žmona namuose būtinai prižiūri parduotuvę arba restoraną, o jai padeda ir dažnai net pavaduoja 10 -16 metų dukra ar sūnus.
Vietiniai bando užsidirbti pačiais neįtikimiausiais būdais. Nenustebkite, jei važiuojant autobusu jau kokias aštuonias valandas, kelionės pabaigoje vienas iš keleivių netikėtai atsistos ir po 40 minučių prakalbos su visais teatriniais elementais pasiūlys už tris litus nusipirkti "žvaigždutę" arba 50 centų vertės mėtinių pastilių. Atrodo, daiktai nelabai reikalingi, bet vietiniai perka iš solidarumo.
Peru gyvenantis lietuvis Nerijus pasakoja, kad pragyvena gatvėje grodamas akordeonu ant vienaračio. Uždarbis dažnai siekia net 50 litų per valandą, o pagrindinis pajamų šaltinis yra ne turtingi turistai, o vietinė darbo liaudis.
Atsargumas gėdos nedaro
Jei Šiaurės Amerikos kiemus puošia žalia veja ir balta tvorelė iki kelių, pietiečiai slepia savo gyvenimus už 2.5 metrų aukščio betoninės sienos, kurią dengiantys spygliai, skirti tikrai ne balandžiams atbaidyti.
Perujiečiai - atsargūs žmonės, nemėgsta kai savinamasi jų nuosavybė. Štai skelbimas prie vis dar statomo gyvenamojo namo byloja: „Jei pagausime vagį, jį nulinčiuosime ir sudeginsime. Mes esame organizuota bendruomenė.“
Matant tokius pareiškimus nestebina, kad gatvėje, šalimais ledų ar sulčių kioskelio pardavinėjami kastetai ir koviniai peiliai. Tačiau tokia vidinė Pietų Amerikos kultūra neturėtų atbaidyti norinčiųjų šią šalį aplankyti. Priešingai, turistą čia akies krašteliu visuomet saugo budrūs ir vieningi vietiniai žmonės.
Pavyzdžiui, jei autobuso vairuotojas nusprendė iš jūsų nugręžti dvigubai daugiau už kelionę, jam teks atlaikyti visą už jus kovoti pasiryžusių perujiečių armiją.
Taigi Peru yra šalis, kuri tikrai nenuvils ištroškusių egzotikos. Juk Limoje niekada nelyja, Inkų kola čia yra populiaresnė už Coca-Colą, o jūsų batus šluostančio perujiečio vardas laisvai gali būti Jėzus.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (9)