Taip pat skaitykite: Paslaptingiausias Balkanų vienuolynas, kuriame naktį praleisti galite ir jūs
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Nors jausmas išties nenusakomas, tačiau kopimas į aukštikalnes dažnai tampa neįmanomu fiziniu išbandymu. Tik ne Bulgarijoje – čia atsidurti aukščiausioje Balkanų vietoje yra gana paprasta net patiems mažiausiems. Pabėgti toli nuo civilizacijos taip pat visai nereikia – atstumas iki šalies sostinės Sofijos – vos 73 kilometrai.
Virš debesų
2 925 – tokie skaitmenys išrėžti lyg mažą namelį primenančiame paminkle pačioje kalno viršūnėje. Skaičius neatsitiktinis ir nurodantis viršukalnės aukštį virš jūros lygio, iš kur vaizdas išties gniaužia kvapą – jei netenka „brautis“ pro debesis, visur kur tik pažvelgsi – kiti kalnai, mažieji kalnų ežerai ir sniego pusnys net vidury vasaros.
Po kojomis lieka debesys ir tai sukelia didybės jausmą. Supranti, kad ne veltui kalno pavadinimas – Musala – Osmanų imperijos (1299–1923 m. m.) laikais regione paplitusia tuometine turkų kalba reiškia esant ant Alacho kalno („Mus Allah“). Ar tiesiog „šalia Dievo“. Ir išties, toks didingumo jausmas apima. Tačiau ne tik dėl puikių iš kalno viršūnės atsiveriančių vaizdų, bet dėl žmonių geranoriškumo.
− Sveiki! Kaip jūs? Gal kavos? – mūsiškius sklandžia anglų kalba nelauktai užkalbina pliktelėjęs pusamžis vyras.
− Kiek pavargę, – lyg unisonu tariame mes – o kavos tai mielai.
Galbūt jų dėmesį patraukia ypač spalvinga ir įvairiatautė mūsiškė kompanija, o gal prie kuprinės prikabinta Lietuvos vėliavėlė – priežastis pradėti pažintį.
− Turiu draugų jūsų šalyje. Ir pats kartą lankiausi – labai graži šalis. O jau merginos... – atvirumą demonstruoja vienas iš sutiktųjų.
Geriant kavą beveik trijų kilometrų aukštyje, visi įsikalbame – tai tik pirmoji jų, atvykėlių iš Izraelio, kelionės diena, o tikslas – už savaitės pasiekti Rylos vienuolyną.
Ir tik iš pirmo žvilgsnio jų planas atrodo beprotiškai, mat flora ir fauna ypač turtingame Rylos nacionaliniame parke yra ne vienas keliauninkų išmintas maršrutas, kurie daugiausia skiriasi tik savo sunkumu. Be to, esant giedram orui, galima matyti visus didžiausius Bulgarijoje esančius Vitošos, Sredna Goros, Rodopos, Osogovos ir Balkanų kalnų masyvus – kas išties suteikia jėgų eiti toliau. Pasak ypač draugiškai nusiteikusių keliautojų, lengviausi maršrutai įveikiami ir mažiausiai patyrusiems bei ne itin gerai fiziškai pasiruošusiems.
Užkopti ant Musalos kalno viršūnės gali padėti čia pat esantis keltuvas, labai ženkliai sutrumpinantis kelionę iki viršūnės ir padedantis išvengti kartais ypač stačių maršruto atkarpų.
Susiruošusiems pasiekti Musalą, reikėtų įsidėmėti ir tai, kad nepaisant kartais tiesiog kepinančios saulės, šio kalno viršūnė yra šalčiausia vieta ne tik Bulgarijoje, bet ir visame Balkanų pusiasalyje – vidutinė metinė temperatūra čia – -3 °C – net aštuonis mėnesius per metus čia temperatūra čia nukrinta žemiau nulio.
Vasarą čia taip pat kartais sninga, o jei nepavyksta pajusti tokio džiaugsmo, tai įgrūsti rankas į sniego pusnis gali visada. Sakančius, kad įveikus Musalą, keliaujant toliau kartais net veriantis šaltis atslėgtų, tenka nuliūdinti, mat visas kalnų masyvas yra gana aukštai, o dar kelios viršukalnės – Mažoji Musala ir Irechekas atitinkamai iškilusios 2 902 ir 2 852 metrus virš jūros lygio. Bet kad užkopti ant viršukalnės išties verta – rodo ir tai, kad vidutiniškai kasmet čia apsilanko maždaug 50 000 žmonių.
Pakeliui į kalnus
Rylos kalnų masyvas tobula vieta ne tik po kalnus bastytis ar į juos kopti mėgstantiems žmonėms, bet ir tiems, kurie mėgsta slidinėti – čia pat, 1 350 metrų aukštyje įsikūręs kalnų miestelis Borovetsas su visa slidininkams reikalinga infrastruktūra. Įkurtas 19-o amžiaus pabaigoje kaip Bulgarijos karalių medžioklės rezidencija, kaimelis nedaug išsiplėtė, tačiau jo reikšmė nenuneigiama – ne kartą čia buvo organizuojami tarptautiniai slidinėjimo turnyrai.
Ką veikti čia ras ir tik pradedantys, mat jiems skirtos ne tik tam specialiai parengtos trasos, bet ir slidinėjimo mokykla su daugiau nei 200 ten dirbančių instruktorių. Kurortu tapęs kaimelis tiks nebent aktyvesnių ar kontrastiškų SPA procedūromis pagrįstų pramogų išsiilgusiems žmonėms, o norintiems pajusti kiek istorijos ir pamatyti įdomesnių šalies vietų pats tas bus pakeliui į Borovetsą esantis ir vos 10 kilometrų nuo jo nutolęs Samakovo miestelis.
Tiesa, pakeliui jis tik keliaujant autobusu ar automobiliu, mat kurortą norint pasiekti traukiniu, tenka daryti gana platų lankstą – keliauti iki Kosteneco miestelio ir vėliau persėsti į vietinį autobusą ar pasinaudoti taksi paslaugomis.
Kaip ir Borovetse, mažiau nei 30 000 gyventojų turinčiame Samokove yra sukurta ypač gerai žiemos sportui pritaikyta infrastruktūra. Tačiau pastarajame miestelyje turistus traukia ir jo istorija – praeityje Samokovas buvo garsus regiono amatų centras. Ne veltui ir miesto pavadinimas susideda iš žodžių „savarankiškas“ ir „plaktukas“, mat viduramžiais miestelis buvo tapęs geležies apdirbimo pramonės centru.
Įdomių vietų išsiilgusiems turistams patartina apsilankyti Bayraklio mečetėje, pastatytoje 1845 metais Mehmeto Husrefo Pashos. Šis imperijos vietininkas regione įsakė ant šventyklos stogo pastatyti ne tik kryžių, bet ir pusmėnulį. Stebina ne tik šventyklos dydis, bet ir tai, kad ant lubų išpiešta Dovydo žvaigždė. Miestelyje aplankyti galima ne vieną to periodo pastatą arba išgerti šaltinio vandens, kuris, pasak legendos, paverčia ožiu ir visam laikui įstrigtina šiame miestelyje. Gyventi čia būtų gal visai ir neblogai, tačiau kai taip arti kalnai – visai ir gaila.