aA
Lietuviai po savo šalį keliauja vidutiniškai 4 kartus per metus ir bent su viena nakvyne. Vienai kelionei skiria daugiau nei 100 eurų, internetu pasikliauja tiek pat kiek artimųjų rekomendacijomis, o kelionės metu labiausiai ieško vandens telkinio, apžvalgos bokšto ar pažintinio tako. Tokios yra ryškiausios po šalį keliaujančio lietuvio, tai yra vietinio turisto, charakteristikos. Jas atskleidė Turizmo departamento atliktas pirmasis tokio pobūdžio Vietinio turizmo tyrimas.
Lietuva
Lietuva
© DELFI montažas

Lietuva pagal vietinio turizmo augimą lyderiauja Baltijos šalyse: po šalį keliaujantys Lietuvos gyventojai šiemet sudarė 46,9 proc. rinkos (viso – 1,2 mln. turistų arba 11,8 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu).


Remiantis statistikos departamento duomenimis 70 proc. lietuvių ilgąsias atostogas leidžia Lietuvoje ir net 94 proc. poilsiu lieka patenkinti.



„Galbūt dažniau kalbame apie tai, kokie mums svarbūs yra užsienio turistai. Tačiau vietiniai turistai sudaro pusę visos Lietuvos turizmo rinkos. Pavyzdžiui, per pirmus devynis šių metų mėnesius po Lietuvą iš viso keliavo 2,6 mln. turistų – iš jų 1,4 mln. užsieniečių ir net 1,2 mln. lietuvių (47 proc. rinkos). Šiemet bent su viena nakvyne po Lietuvą keliavusių vietinių turistų pagausėjo net 128 tūkst. (+12 proc.).

Be to, būtent vietiniai turistai padeda augti regionams ir mažina sezoniškumą. Tad nors žinojome, kad lietuviai daug keliauja po Lietuvą, bet iki šiol nežinojome, kaip jie keliauja, dėl kokių priežasčių, su kuo jiems asocijuojasi kelionės po Lietuvą, kam ir kiek keliaudami jie išleidžia pinigų, ar lieka patenkinti po kelionės. Todėl šiemet pirmą kartą atlikome išsamų vietinio turizmo tyrimą. Kai kurie jo duomenys išties stulbinantys – iš tyrimo paaiškėjo, kad net 94 proc. Lietuvos gyventojų yra patenkinti kelionėmis po savo šalį“, – pripažįsta Turizmo departamento Vietinio turizmo tyrimo vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.



Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė
Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Paklausta, ar nemano, jog daugelis lietuvių gimtinėje atostogauja dėl pinigų stokos, Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė su tokiu teiginiu nesutiko.

„Atostogaujančių Lietuvoje skaičius didelis, nes čia puikus kainos ir kokybės santykis. Gerai, kad žmonės ilgosioms atostogoms renkasi savo gimtąjį kraštą, o jų uždirbami pinigai lieka šalies viduje, – DELFI sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė. – Visos šalys daug investuoja į vietinio turizmo skatinimą tam, kad vystytųsi regionai, kurortai, kad mažėtų sezoniškumas. Šiame tyrime matome, kad lietuviai gimtinėje keliauja maždaug keturis kartus per metus, bet yra ir kitų kelionių, ne vien tik Lietuvoje.“


Tyrimo metu apklausti lietuviai tarp labiausiai rekomenduojamų aplankyti vietų įvardijo Anykščius, Kuršių Neriją ir Druskininkus. Vasaros sostine vadinama Palanga liko ketvirtoje vietoje, tuo tarpu Vilnius – 9, Kaunas – 15 vietoje.

Vietinio turizmo tyrimas
Vietinio turizmo tyrimas
© Stop kadras

Atostogos – Lietuvoje. Pagrindines, ilgiausias metų atostogas Lietuvoje teigė leidžiantys net 70 procentų respondentų. Užsienio šalis ilgosioms atostogoms renkasi maždaug kas ketvirtas gyventojas (27 proc.). Keliones po Lietuvą bent su viena nakvyne paprastam ar ilgajam savaitgaliui ar atostogoms Lietuvos gyventojai susiplanuoja vidutiniškai keturis kartus per metus.

Gražu, įdomu, geros kainos. Kodėl gyventojai keliauja po Lietuvą? Didžioji dauguma – 36 proc.- į keliones po šalį leidžiasi todėl, kad nori ją geriau pažinti, jiems čia įdomu, yra ką pamatyti, kas penktas (19 proc.) minėjo keliaujantis dėl Lietuvos grožio. 15 proc. vertina trumpus atstumus, greitą kelionę, likę – gamtą, pažįstamą kalbą. 12 proc. dalyvavusių apklausoje pažymėjo, kad kelionės po Lietuvą nėra brangios.

Už kiek galima pakeliauti po Lietuvą? 107 eurai – tiek vidutiniškai vienos kelionės metu išleidžia po šalį keliaujantis vienas Lietuvos gyventojas. Didžiausią išlaidų dalį (36 proc.) sudaro maistas – perkamas parduotuvėse arba kavinėse, panašiai tiek pat (32 proc.) – apgyvendinimas. Tuo tarpu transportas bei kitos išlaidos, pavyzdžiui, pirkiniams, muziejų bilietams ar pramogoms kelionių po Lietuvą metu sudaro mažesnę išlaidų dalį (atitinkamai 18 proc. ir 14 proc.).

Kur nakvoja? Didžioji dauguma respondentų keliaudami apsistoja viešbučiuose, svečių namuose, sveikatinimo įstaigose, kaimo turizmo sodybose, kempinguose. Kiti renkasi privatų būstą ar nakvoja pas gimines, draugus. Apgyvendinimą internetu užsako net 77% respondentų, tačiau stipri išlieka ir rekomendacijų įtaka.

Prie vandens. Kelionių Lietuvoje metu vietiniai turistai vidutiniškai užsiima 3 skirtingomis veiklomis. Dažniausia ir pagrindinė – ramus poilsis gamtoje, ypač prie vandens telkinio (57 proc.). Taip pat itin svarbi apžvalgos bokštų ir pažintinių takų, kitų gamtos objektų (49 proc.) paieška, pilių, dvarų, muziejų, kitų kultūros objektų lankymas (42 proc.). Keliaudami po Lietuvą vietiniai turistai labai mėgsta ragauti, atrasti naujus skonius – ieško kavinių, restoranų (35 proc.). Kitos veiklos: aktyvus turizmas (žygiai pėsčiomis, dviračiais), kultūros renginiai, kt.

Kokie turistai keliauja po Lietuvą? Naudojantis statistiniais metodais, pagal skirtingas turizmo Lietuvoje motyvacijas bei įpročius keliauti savo šalyje tyrime išskirti 6 vietinių turistų tipai: Pramogautojai; Viskas įskaičiuota; Ramybė su šeima; Gamtos mylėtojai; Ten, kur visi; Ieškantys kokybės.

Pavyzdžiui, daugiausiai išleidžiantys yra „Viskas įskaičiuota“ turistai – jų vidutinės vienos kelionės išlaidos viršija 120 eurų. Tai poilsiautojai, mėgstantys poilsį gerame viešbutyje ar pasilepinimą spa centre. Šio segmento atstovai dažniau nei kiti poilsiui renkasi ilguosius savaitgalius. Šiame segmente daugiau vidutinio amžiaus žmonių ir turinčių ikimokyklinio amžiaus vaikų.



Visus vietinio turizmo tyrimo rezultatus rasite ČIA.



Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė džiaugėsi, kad pagaliau buvo atliktas toks tyrimas, kuris padės tobulėti turizmo sektoriui.


„Džiugu yra tai, kad lietuviai tampa vis reiklesni atostogų turiniui: jiems reikia ir pažintinio tako, tikėtina – ir gido jo pažinimui, reikia edukacinės veiklos, kad kažkuo paturtinu save, vaikus ar bendraminčių būrį, reikia kokybiško apgyvendinimo, reikia maisto, kuris būtų ne tik skanus, bet ir sietųsi su regionu, perduotų unikalią patirtį. Tyrime pastebėta, kad lietuviai keliauja į festivalius ir šventes, o tai rodo bendruomeniškumą. Nėra nieko geriau už mūsų pačių pasakojimus iš lūpų į lūpas apie savo kraštą. Jei vykdami svetur skleisime žinią apie mūsų kraštą, mes visi gyvensime tik geriau. Turėsime daugiau pinigų, geresnę infrastruktūrą ir patys žymiai kokybiškiau ilsėsimės savo šalyje“, – DELFI sakė Ž. Gavelienė.



Lietuviai įvardijo geriausius miestus poilsiui: pirmose vietose – ne pajūrio kurortai
© Iš žurnalo „Moteris“ archyvo (R. Mickevičiūtės nuotr.)

Turizmo ekspertė teigė, kad tokį tyrimą reikėtų kartoti ir ateityje, tik gal jis galėtų būti atliekamas platesne imtimi. „Man neaišku, kur dingo Vilniaus patrauklumas, nes tyrime matoma, kad žmonės mini Anykščius, Birštoną, Nidą. Aš neabejoju, kad į Vilnių važiuoja tikrai labai dideli srautai lietuvaičių dėl čia esančių pramogų, edukacinių veiklų, renginių. Arba Vilniui reikia labiau susiimti save populiarinant pačioje Lietuvoje, arba čia yra tam tikri imties netikslumai,“ – svarstė Ž. Gavelienė.

Tyrimą Turizmo departamento užsakymu atliko KOG Rinkodaros ir komunikacijos mokslų institutas. Internetu apklausti 1500 visos Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 74 m. amžiaus. Apklausa vyko šių metų rugpjūčio mėn.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Vietinis turizmas sostinėje beveik grįžo į priešpandeminį lygį

Turistų iš Lietuvos skaičius Vilniuje šių metų vasaros pradžioje buvo didesnis nei pernai ir...

Paulius Normantas: kultūros tiltas tarp Lietuvos ir Vengrijos

Liepos 17-tą dieną Akmenės rajone ant Papilės piliakalnio skambėjo trimito garsai ir kilo...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Ramiai planuoti rudens keliones gali ne visi: įvardijo, kur keliauti saugiausia ir kam reikėtų paskubėti į atostogų traukinį (1)

Dėl koronaviruso delta atmainos rizikos visos pasaulio šalys liepos pradžioje vėl įtrauktos į...

5 priežastys, kodėl atostogoms verta rinktis Kiprą, o ne Turkiją (9)

Atrodo, galima pradėti po truputį džiaugtis, kadangi pamažu, tačiau užtikrintai tampa prieinami...

Uzbekija – rojus keliautojų akims ir piniginėms: ką verta aplankyti? (31)

Uzbekija – valstybė Centrinėje Azijoje, iš visų pusių apsupta sausumos. Anksčiau šalis buvo...

Top naujienos

Kasčiūnas: tarnybos įpareigotos neteisėtus migrantus nedelsiant grąžinti į Baltarusijos teritoriją papildyta 21:53 (596)

Šiandien valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovė Agnė Bilotaitė priėmė...

Profesorius Čaplinskas: delta atmainos virusas dauginasi kitaip nei prieš tai plitusių (102)

Sergamumo koronavirusu padėtis šalyje blogėja. Kasdien skelbiami vis didesni naujai...

Karolis Kasperas | D+

Hitlerio vaikai: neapykantos tradicijas skiepijo nuo 10 metų, o nepaklūstančius siuntė į „perauklėjimo“ stovyklas

Yra sakoma – tradicijos perduodamos iš kartos į kartą. Adolfas Hitleris taip pat nusprendė...

Karbauskis: Landsbergis turi važiuoti pas Nausėdą ir neišeiti, kol nesusitars (503)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, jog...

Prienų rajone – įspūdingas nuosavas pomidorų ūkis: augina kelis šimtus skirtingų jų veislių (3)

300 skirtingų pomidorų veislių – tiek šiemet savo pomidorų ūkyje jų augina agronomė ir...

Eskedar Maštavičienė: jei didžioji dalis nelegalių migrantų liktų Lietuvoje – jie taptų legaliais gyventojais (946)

14 metų Lietuvoje gyvenanti ir Lietuvos pilietybę turinti pabėgėlė iš Etiopijos Eskedar...

Šių specialistų trūkumas garantuoja, kad darbą tikrai gausite: jokių viršvalandžių ir vidutinis 2000 eurų atlyginimas (9)

Ar pamenate, kai jūsų klausdavo, kuo norėsite būti užaugę? Ką darėte, kai atėjo laikas...

Liūdnai pagarsėjusių diktatorių meniu: dėl kokių priežasčių jie sau neleido kulinarinių įmantrybių

Anaiptol ne iš gerosios pusės pagarsėję XX a. politikos veikėjai galėjo mėgautis išskirtine...