Kroatijos grožybės - iš laivo denio

Bangos daužosi į laivo bortus, pro šalį lyg miražas plaukia salos ir salelės. Priartėjus prie kranto vandenyje atsispindi akmeniniai raudonstogiai miesteliai, senovinės tvirtovės ir bažnyčių bokštai, nutolus į jūrą žvilgsnį traukia vaizdingos kranto linijos su aukštais kalnais.

Įlankose ir užutekiuose ramu – tik saulės žvaigždutės nerimdamos bėgioja smaragdinėmis vilnimis. Nei vėjo, nei bangų. Įsitaisau denio krėsle, pasislepiu nuo saulės po skrybėle, užsidedu tamsius akinius ir neriu į svajas, negalėdama atitraukti akių nuo besikeičiančių vaizdų. Štai kur tikros atostogos!

Jau po pirmojo laive praleisto pusvalandžio suprantu, kad nėra geresnio būdo susipažinti su Kroatija nei pasiplaukioti jos pakrantėmis kruizu - šalis gražiausiai atrodo iš vandens, o atplaukus į uostus galima išlipti ir šį grožį išvysti iš arčiau.

Tarp pasakų salų

Palei vakarinį Balkanų pusiasalio krantą nutįsusi Kroatija žavi senais istoriniais miesteliais. Akmeniniais namais ir pilimis apstatytos salos plaukiant pro šalį atrodo lyg iš pasakos - primena smaragdinėje jūroje plaukiojančias stebuklingas karalystes. Kitos salelės, užžėlę į aukštybes kopiančiais miškais, panašios į užburtus kalnus.

Sezono metu įvairioms kompanijoms priklausantys nedideli kruiziniai laiveliai kasdien išplaukia iš Opatijos, Splito, Zadaro ir Dubrovniko uostų. Be kruizų, visa Kroatijos pakrante ir tarp salų plaukioja šimtai kompanijos „Jadrolinija“ keltų.

Gegužę Kroatijos pakrante keliavau nedideliu “Katarina Line” kruizu. 1992 m. šeimos įkurta viena didžiausių Kroatijos kruizų kompanijų turi net 40 skirtingais maršrutais po Adrijos jūrą plaukiojančių laivų. Dauguma jų – senoviniai restauruoti buriniai laivai. 

Nuo denio – į bangas

Kitąkart viešėdami Kroatijoje vietoje „atostogų ant ratų“ išmėginkite kruizus – rinktis tikrai yra iš ko: šimtai laivų, šimtai maršrutų. Nereikės nuomotis automobilio, mokėti už degalus, ieškoti, kur miesteliuose jį pastatyti, o svarbiausia - neprakaituosite prie vairo. Kur kas smagiau atsilošti denio kėdėje, užsisakyti taurę mėgiamo gėrimo, ir šią nuostabią šalį stebėti iš vandens.

Sėdę į laivą įsitikinsite, kad denyje patogiau degintis nei akmenuotuose paplūdimiuose. Be to, Kroatijos krantai aplipę jūros ežiais, o laivui nuleidus inkarą jaukiuose užutekiuose, įlankėlėse ar tarp salų, galima maudytis nebijant įsidurti kojos į jūros ežį.

Vakarais laivai sustoja miestų uostuose, iš kurių išplaukia tik rytais, kad keleiviai turėtų laiko aplankyti istorinius senamiesčius, pavakarieniauti restoranuose, pasivaikščioti krantinėmis ir pasimėgauti šurmuliu.

Sujunkite kruizus su aktyviomis pramogomis

Dauguma kruizų Kroatijos pakrantėmis trunka septynias dienas ir pritaikyti savaitės atostogoms. Išplaukę laivai grįžta į tą pačią vietą arba plaukia tik į vieną pusę. Pradėjus kelionę nuo Opatijos, galima ją baigti Splite ar net Dubrovnike.

Dalis kruizinių kelionių sudarytos taip, kad keletą dienų pasiplaukiojus būtų galima kelias dienas pavažiuoti dviračiu, pasivaikščioti pėsčiomis. Zagrebo oro uoste nusileidę poilsiautojai gali sujungti kelionę žeme su kruizu.

Paruoštų kelionių pasirinkimas didžiulis – kruizų maršrutuose įkombinuoti kelių dienų pasivaikščiojimai gamtos takais ar įvairios trukmės pasivažinėjimai dviračiu. Papildomai galima užsisakyti ir keliones į žemyno gilumą, o po to vėl prisijungti prie kruizo.

Mėgstantiems keliauti dviračiais parengti septynių dienų kruizai iš salos į salą. Kiekvieną rytą laivas sustoja vis kitoje saloje, o po salas visą dieną keliaujama dviračiu su gidu, kasdien numinant 20-40 kilometrų. Salose aplankysite tolimus kaimelius, pravažiuosite mažais takeliais.

Jei kurią dieną nenorite aktyviai pramogauti, pasilikite laive arba deginkitės uostamiestyje ar prieplaukoje. Įdomiausių nuotykių patirsite prie Splito – čia galite plaustais keliauti Cetinos upe arba prasklęsti virš Cetinos upės tarpeklio dviejų kilometrų atstumą aštuoniais lynais.

Homero aprašyta sala

Kruiziniai laiveliai aplanko ir Mljet salą, kurios vakarinė dalis dar 1960 m. paskelbta nacionaliniu parku. Čia auga vešliausi, žaliausi ir labiausiai saugomi Adrijos pakrantės miškai ir telkšo du druskingi ežerai – Malo (Mažasis) ir Veliko (Didysis), su Adrijos jūra susijungę dviem kanalais.

Kroatams Mljet – viena gražiausių salų pasaulyje. Homeras apie ją rašė „Odisėjoje“. Net apaštalas Paulius čia buvo. Prie ežerų veda per miškus išsiraitę kalnų takeliai, kiekviename posūkyje atidengdami mėlynas akis.

Mljet salos ežerai iš tikrųjų yra neįprastos formos įlanka, kurios dugnas pakilo per paskutinį ledynmetį, atskirdamas dalį vandens nuo Adrijos jūros. Potvynių ir atoslūgių metu matyti, kaip po ežerus jungiančiu Didžiuoju tilteliu teka srauni srovė.

Didžiojo ežero Šv. Marijos saloje stovi XII a. Benediktinų vienuolynas, o prie Poločės įlankos nuo II a. rymo akmeninė romėnų pilis. Netoli jos – senovinė krikščioniška IV a. bazilika. Miškais apaugusioje saloje apgaubia ramybė ir vėsa – tikrai rasite, kur pasislėpti nuo šiose platumose varginančių saulės spindulių.