Vienas iš smagiausių – kaip bebūtų keista – mano kelionių nuotykis buvo kelionės kuprinės praradimas beskrendant į Indiją.
Nors atskridus, man tai tikrai neatrodė kaip nuotykis, nes daugiau nei dvi valandas pildžiau indiškus dokumentus ir bandžiau jiems pranešti, kad mano kuprinė neatskrido, turėjau kasdien skambinti į oro uostą, klausti, ar neatsirado ir t.t.
Beeinat vieno kaimelio siauromis gatvėmis su ryškiu sariu, moterys stovėjusios tarpduryje ir mane nužiūrėjusios, priėjo ir pakvietė užeiti į svečius. Buvo išvaryti laukan visi namų vyrai, nes kambariukas buvo tik vienas. O tam pasirodo buvo labai labai svarbi priežastis – aš neteisingai dėvėjau sarį.
Mama su trimis dukromis parodė, kaip teisingai užsirišti, kad būtų patogu, pakalbėjome, kokios yra paskutinės sarių dėvėjimo mados ir t.t. Labai smagiai praleidau laiką su kitos kultūros moterimis kalbantis apie drabužius, lūpdažius ir buitį. Nepamirštami įspūdžiai.
Važiavau jos pasiimti per pusę Indijos, palikusi savo grupę. Važiuojant traukiniu vėl buvo begalė galimybių bendrauti su įdomiais žmonėmis. O pasiėmusi supratau, kad man nereikalingi daiktai ir iki kelionės pabaigos beveik savo skraidintais drabužiais nepasinaudojau.
Išmokau kelias svarbias taisykles – neprisirišti prie daiktų ir būti atvira kitai kultūrai.
Beata
