Tiltu lėtai važiavo ryškiai mėlyna spalva nudažytas ir įvairiaspalvėmis reklamomis papuoštas žiguliukas.
Šiuo 1998 m. Pagamintu VAZ-21043 (nors oficialiai šio modelio gamyba nutraukta 1996 m.) į kelionę per Rusiją ir Mongoliją išsiruošė patyrę bekelės specialistai ir autosporto entuziastai Vaidotas Marozas ir Šarūnas Paliokas.
Prieš jiems išvažiuojant pro Trakų pilies vartus, kieme įvyko improvizuota palydėtuvių ceremonija. Pirmasis kalbą rėžė ir gero vėjo palinkėjo Trakų meras Vytautas Zalieckas, perduodamas keliautojams laišką Ulan Batoro valdžiai ir gyventojams, siūlantį viliojančias bendradarbiavimo perspektyvas. Trakų savivaldybės administracijos direktorius Renatas Dūdys pažadėjo visokeriopą pagalbą keliauninkams, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ritas Vaiginas paskelbė, kad kelionę organizuojančiam vyrų autoklubui N40 jau perduotos patalpos Vilniuje, o pats klubo įkūrėjas Algirdas Kazlauskas prisipažino, kad automobilių sportas yra pati geriausia priemonė kovoti su vyriška viduramžio krizę, o tokia kelionė – pirmasis toks didelis klubo projektas.
Patys kelionės dalyviai, Vaidotas Marozas ir Šarūnas Paliokas daug nedaugžodžiavo. Šarūnas pasakė, jog trokšta sugriauti prie Baikalo esančio 110-tojo kilometro mitą, mat toji 110 kilometrų ilgio trasa netgi visureigiais įveikiama tik per 5 paras, gi jie tai ruošiasi padaryti paprastu žiguliuku. Vaidotas trokštų sugriauti kitą mitą – kad žaliavalgio neįmanoma atversti į mėsėdžius (Šarūnas jau keli metai maitinasi tik termiškai neapdorotu maistu), todėl didžiausią kelionės iššūkį jis mato ne už vairo, bet prie puodo.
Linksmai nusiteikę keliautojai pažadėjo visa informacija apie savo kelionę ne tik nuolat dalintis su Delfi skaitytojais, bet ir leisti jiems sekti ekipažo maršrutą realiu laiku. Vienintelė bėda, skundėsi šturmanas ir navigatorius, kad pirmajame etape iki Maskvos nelabai bus ką pasakoti, kokį pakelės miestą bepaimtum, labai jau vienodi ir nuobodūs vietininių įžymybių aprašymai – paminklas Leninui, paminklas Matrosovui, Revoliucijos aikštė ir viskas. Užtat vėliau jie ruošiasi atsigriebti fiksuodami save „selfiais“ prie kiekvieno įdomesnio kelionės objekto.
Visa kelionė iki Ulan Batoro ir atgal nusidrieks per 16 tūkst. kilometrų, o atgal į Lietuvą „Čingio“ (taip buvo pakrikštytas automobilis) ekipažas grįš už mėnesio.