Kenijoje, Umojos kaime gyvena apie 47 moterys su vaikais. Dar prieš 25-erius metus ši vietovė buvo išsigelbėjimas seksualinės prievartos aukoms, kurias taip išnaudojo britų kariai.

15 moterų – tiek, pasak šaltinių, buvo tų, kurios pirmosios atvyko į kaimą slėptis ir gyventi. Dabar jos drąsios ir besiverčiančios savo rankų dirbiniais – papuošalais. Būtent jie padeda moterims užsidirbti ir išgyventi. Juos įsigyja kas kartą atvykę turistai. Pastariesiems ypač smalsu išvysti tokias moteris, kurios iki šių dienų vengia bei slepiasi nuo priverstinių ritualinių kūno žalojimų, santuokos ir smurto.
moterys

Būtina paminėti, kad šio kaimo gyventojos nemažai laiko skiria mokydamos kitų vietovių moteris apie smurtą ir santuokos svarbą. Moterys dažnai diskutuoja apie savo Samburu kultūrą, jos ritualus ir tradicijas. Pavyzdžiui, viena iš jų yra susijusi su papuošalo ir vyro išrinkimu: mergaitės tėvas užkabina jai ant kaklo pirmąjį jos vėrinį ir paskiria jai vyrą, kuris tampa laikinu jos sutuoktiniu. Tiesa, vyras visada būna gerokai vyresnis už ją. Įdomu tai, kad tokios santuokos metu draudžiama pastoti, tad, visgi jeigu mergina pastoja – jai atliekamas abortas.

Apskritai, šio kaimo moterys daug diskutuoja apie tai, kaip išvengti lytinių santykių su vyrais ir nereikalingo, jų nuomone, pastojimo.

Kalbėdamos apie gyvenimą Umojoje, moterys teigia, kad čia yra laisvė, nes nėra vyrų, kurie prievartautų ar jiems reikėtų tarnauti.
moterys

Viena gyventoja atvirai papasakojo, kad dar būdama paauglė buvo parduota 80-ties metų vyrui už kelias karves. To gyvenimo ji nenori atsiminti. Dabar, gyvendama bendruomenėje, kurioje tik moterys, ji jaučiasi laiminga, nes jos viena kitą palaiko psichologiškai, kartu kuria papuošalus ir susikuria ramią kasdienybę.

Penkių vaikų mama džiaugėsi, kad pabėgusi nuo santuokos ir savo sutuoktinio gali laisvai gyventi ir daryti dalykus, kurie šiaip yra draudžiami – savarankiškai uždirbti pinigus. Moteris teigė, labai savimi didžiuojasi, kai iš jos turistas nuperka papuošalų ar jos keptą duoną.

19-likmetė pasakojo, kad dar būdama trylikos pabėgo iš namų, kad nebūtų parduota tėvų vyrui, kuris ją išnaudos.

Moterys pačios pasistato namus iš karvių išmatų ir bambukų. Jos taip pat augina ožkas ir kitus gyvulius. Įdomu tai, kad jos, išlaikydamos Samburu tradicijas, rengiasi ryškiais, karoliukais nusėtais apdarais.

Tokios istorijos stebina ne vieną turistą, kuris nori ne tik išvysti Kenijos gamtos grožį, bet ir aplankyti kaimą, kuriame gyvena šios drąsios, savo tėvų tradicijas sulaužiusios moterys.