aA
Pietvakarių Lietuvos pakraštyje aplankęs tyriausių ežerų supamą nediduką Veisiejų miestelį ir išmaišęs vaizdingas jo apylinkes, jautiesi apžavėtas mistinio jų grožio.
© wikipedia nuotr.

Tokioje vietoje žmonės turėjo gyventi nuo senų senovės. Tačiau nerasite čia nei pilių, nei jų griuvėsių, kurie tai paliudytų. Net piliakalniai čia vos įžiūrimi, laiko nulygintomis kupromis. Vis dėlto istorikai neabejoja: Veisiejų kaštas – tai legendinių jotvingių tėvynė.

Karingos genties likimas

Čionykščių ežerų pavadinimai skamba tarsi užkeikimai ar mįslės: Vainežeris, Verniejai, Šlavantas, Snaigynas… Gryna poezija! Prie tokių ežerų turėtų gimti ne žvejai, o poetai. Taip ir nutiko Paterų kaime prie Snaigyno: pasaulį čia lygiai prieš 69 metus, vasario 4-ąją, išvydo genialusis Sigitas Geda. O prieš 800 metų čia dar gyveno jotvingiai, galinga ir gausi baltų gentis.

Jotvingiai buvo žinomi dar senovės graikams, ši gentis buvo paminėta kur kas anksčiau nei Lietuva. II amžiaus Ptolemėjo Aleksandriečio žemėlapyje jie pavadinti sodauin. Spėjama, jo tai sūduviai, vokiškai – sudauen, o kitaip – jotvingiai, rusų šaukti jatviagi.

Anot istoriko Jano Dlugošo, jotvingių kalba buvusi labai panaši į prūsų ir lietuvių. Tai buvo itin narsi, karinga gentis, pasižymėjusi šiurkščiais papročiais, tikėjusi pomirtiniu sielos persikėlimu: neva žmogui mirus jo siela, apsipraususi ežere, įkopdavusi į medžius: vyrų – į ąžuolus, moterų – į liepas ir egles.

Tai nutikdavo, deja, pernelyg anksti ir dažnai, mat jotvingių žemė plytėjo pačioje žiaurių istorijos vėjų pagairėje. Juos nuolat puldinėjo kryžiuočiai, Kijevo Rusios, lietuvių ir lenkų kunigaikščiai. Tačiau ir jotvingiai skolingi nelikdavo, rengdavo karo žygius į svetimus tolimus kraštus. Karas jiems buvo įprastas kaip lietus, tačiau genties jėgos seko, o sieloms jau nebeužteko medžių…

XIII a. pabaigoje jotvingiai buvo beveik išnaikinti kryžiuočių. Jų metraštininkas Petras Dusburgietis mini 1283 m. numalšintą paskutinį didįjį prūsų, taigi ir jotvingių, sukilimą, kuriam vadovavo kunigaikštis Skomantas. Paskutinis pasmerktos baltų genties mūšis su kryžiuočiais įvyko Šiurpilyje, dabartinės Lenkijos teritorijoje netoli Suvalkų. Čia neseniai aptiktos didelės jotvingių gyvenvietės liekanos.

Taigi jotvingiai nepaliko nei mūrinių pilių (jų statiniai buvo mediniai), nei kitokių paminklų (mat kardą valdė geriau nei kitą įnagį). Tačiau jų sielas, regis, vis dar saugo gamta, o maištinga jų dvasia alsuoja S.Gedos poezija. Poetas įsteigė literatūrinę Jot­vingių premiją, kuria kasmet apdovanojamas nusipelnęs literatas. Šiemet ją pelnė Alfonsas Andriuškevičius. O S.Gedos vardu neseniai pavadinta gat­vė Veisiejuose, kur jotvingių krašto dainius baigė vidurinę.

Ančios ežero apsuptyje

Lietuvoje rasi vos kelis miestelius, įsikūrusius ežero pusiasalyje. Veisiejus supa Ančios ežeras, tad miestelį gali ne tik apeiti pėsčiomis, bet ir apiplaukti. Iš valties miela žiūrėti, kaip siauros gatvelės vingiuoja palei krantą ir susibėga į kalvą, ant kurios it milžiniškas ant seklumos užplaukęs laivas baltuoja Šv. Jurgio bažnyčia.

Ją taip ir vadina – Dzūkijos katedra, mažučiam miesteliui su vos pusantro tūkstančio gyventojų ji pernelyg didinga. Į Jurgines, Šv. Mato ir garsius Atsimainymo atlaidus, išlaikiusiu daugiausia archajiškų papročių, čia suplaukia visa Dzūkija. Bažnyčia statyta XIX a., o senesnių pastatų miestelyje nedaug, nors rašytiniuose šaltiniuose Veisiejai minimi nuo Mindaugo laikų.

1501 m. kunigaikštis Aleksandras padovanojo Veisiejus kunigaikščiui Ivanui Glinskiui. Žygimantas Senasis suteikė privilegiją laikyti karčemas ir turgų, 1526 m. buvo atidaryta medinė bažnyčia. Lietuvos didysis etmonas Mykolas Masalskis pastatydino Veisiejuose medinį dvarelį, vėliau ir mūrinį dvarą, užveisė sodą, įrengė parką. XIX a., valdant Oginskiams, griežto geometrinio plano parkas buvo pertvarkytas į peizažinį. 1929 m. pagrindinis dvaro pastatas buvo nugriautas, išliko tik vienas fligelis, dabar tai seniausias miestelio statinys. Jame įsikūrusi Veisiejų regio­ninio parko direkcija.

Parkas įsteigtas prieš du dešimt­mečius, tačiau čia ošia dviejų šimtų metų senumo liepos. Negali nepereiti ūksminga jų alėja, sukančia ratu. Ir nejučia prisimeni jotvingių moteris.

Įspūdingas Vainežerio gynybinis įtvirtinimas, dar vadinamas Okopka, vienintelis tokio tipo įtvirtinimas Lietuvoje, sunkiai pasiekiamas sausumos keliu, o saugumui tai svarbiausia. Dabar Ančios užutekiuose saugiai jaučiasi gulbės nebylės bei klykuolės ir, žinoma, antys: juk tai jų ežeras! Taigi viename Ančios gale peri vandens paukščiai, o kitame gyvena veisiejiečiai. Būtent harmonija ir pakeri šis Lietuvos kampelis, taktiškai primindamas, kad gamta – visų mūsų namai.

O kaip gyvena žmonės prie Ančios ežero, geriausiai žino kaimiškosios miestelio seniūnijos seniūnas Zenonas Sabaliauskas. Veiklus optimistas net sunkmečiu nenuleidžia rankų: pernai jo bendruomenė drauge su kitomis institucijomis laimėjo net 8 projektus: paremti vietiniams kultūros namams, perkelti vaikų dienos centrui į suremontuotas parapijos patalpas, išplėsti socialinių paslaugų centrui.

Jis čia ypač reikalingas, nes miestelio bendruomenė neišvengiamai sensta: jaunimui čia nėra darbo, o pagyvenusiam žmogui veiklos pakanka, jeigu tik jis nesibodi dalyvauti bendruomenės gyvenime ir yra savo krašto patrio­tas. Z.Sabaliauskas išsakė nuoskaudą dėl miestelį kertančio krašto kelio transporto žiedo, kurį kelininkai įrengė pačiame Veisiejų centre nė neatsiklausę gyventojų.

Esperanto kalbos tėvas

Veisiejų kraštas žymus ne tik švariais ežerais, bet ir talentingais žmonėmis. Kaip ir S.Gedos, Liudviko Lazario Zamenhofo ginklas buvo žodis, kuriuo jis siekė pasaulį padaryti geresnį.

Tarptautinės esperanto kalbos tėvas nesusikalbėjimą laikė pagrindine tautų nesantaikos priežastimi, o Lietuvą – savo tėvyne, nors gimė Rusijos žydo šeimoje „Tu ir dabar stovi man akyse, mano brangioji Lietuva. (... ) Tavęs mano širdyje nepakeis joks kitas žemės kampelis“, – 1907 m. III esperantininkų kongrese Kembridže sakė L.L.Zamenhofas.

Žymus lingvistas, gydytojas gimė Baltstogėje, o Veisiejuose praleido darbingiausius savo gyvenimo metus, čia baigė rašyti esperanto kalbos vadovėlį. Jis pasivadino dr.Esperanto, t.y. viltinguoju, mat tikėjosi, kad jo sukurta kalba suvienys tautas nė vienos neišaukštindama. Šis vardas prilipo ir jo sukurtai kalbai.

Pasaulio ji, deja, neišgelbėjo. Tačiau Veisiejai L.L.Zamenhofu didžiuojasi: 1998 m. miestelyje pastatytas paminklinis biustas žymiam humanistui čia vykusioms 34-osioms Baltijos esperantininkų dienoms paminėti. Čia vertinama visa, kas suartina žmones su gamta ir tautą su tauta. Gana jau jotvingių žemė prisikentėjo.

Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patvirtinta: Tailandas Lietuvos piliečiams įvedė bevizį režimą

Nuo šių metų balandžio 14 dienos Lietuvos piliečiai , atvykstantys į Tailandą turizmo...

Kelionių organizatoriai įvardijo Turkijos viešbučius, kuriuose rasite geriausią kainos ir kokybės santykį (121)

Poilsinės kelionės į Turkiją – vienas iš populiariausių šeimos atostogų pasirinkimų....

Vilnius pirmąkart pateko į geriausių Europos skrydžių krypčių penketuką (3)

Vilniaus vardas pirmą kartą atsidūrė prestižinių tarptautinių rinkodaros apdovanojimų...

Velykos svetur: ko tikėtis per pavasario šventę atostogauti išvykstantiems lietuviams (2)

Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas,...

Ligų vengiantiems keleiviams – švariausių oro linijų sąrašas (1)

Kai įsėdate į lėktuvą, labai tikėtina, kad jis jau būna įveikęs tris ar keturias keliones, o...

Top naujienos

Skvernelis paviešino senos nuobaudos istoriją: didžiausia gyvenimo nuodėmė nutiko 1999-aisiais papildyta 15:41 (361)

Į prezidentus kandidatuojantis premjeras Saulius Skvernelis prisipažino – 1999 metais, dirbdamas...

Iš ES – niūraus tono pareiškimas dėl „Brexit“ „The Sun“: laikas baigėsi (58)

Europos Sąjunga pirmadienį paskelbė, jog baigė ruoštis Jungtinės Karalystės išstojimo...

Po brutalaus moters nužudymo savaitgalį aiškėja daugiau detalių: įtariamasis galimai bandė pabėgti iš Lietuvos suimtas 3 mėnesiams (29)

Šeštadienį Vilniuje policijos pareigūnai skubėjo Šv. Stepono gatvę, kurioje esančiame name...

Gyvai / DELFI Diena. Kodėl likome skolingi valstybei ir kaip suvaldyti kilusią paniką dėl tymų protrūkio vyksta apklausa

Šiandien DELFI Dienoje kalbėsime apie prasidėjusį pajamų deklaravimą. Kodėl gyventojai...

Imitavo Rusijos atakas prieš Lietuvą: kas ir kokius lemtingus sprendimus priimtų krizės atveju (287)

Rami 2019-ųjų birželio 26-oji: staiga viena kibernetinė ataka prieš NORDBALT ir LITPOL jungtis...

Tarp šeimos ir viešumo balansą radusi Inga Jankauskaitė: kyla noras viską mesti tik vienu atveju (10)

Inga Jankauskaitė pristato pirmąjį solinį albumą. DELFI TV gyvai konferencijoje moteris...

Vilniuje siautėjęs pavežėjas nustebino net visko mačiusį instruktorių (45)

Vienos pavežėjimo bendrovės lipdukais automobilį išsiklijavęs „ Toyota Prius “ vairuotojas...

Seime mėgins nustatyti, kas yra sodininkas mėgėjas ir kuo jis gali užsiimti (15)

Kas yra sodininkas mėgėjas, mėgėjų sodininkystė ir kokia ūkinė-komercinė veikla yra galima...

Tymais susirgusios mergaitės mama kreipiasi į visuomenę: jei mylite savo vaikus, neleiskite šiai beprotybei tęstis (637)

„Mano vardas Gintė, esu 9 mėnesių Simonos mama. Šiuo metu esame ligoninėje, sveikstame. Jeigu...

Naminiai avižų sausainiai su bananais, kuriuos lengvai pasigaminsite namie (13)

Dažnai girdime, kad reikia valgyti daugiau daržovių, bet kaip tą padaryti ir kiek „daugiau“...