aA
Ilgąjį šventinį Velykų savaitgalį Kulionyse šalia Molėtų astronomijos observatorijos šurmuliavo senovės baltų papročių puoselėtojų rengiama pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė.
Senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“ pasirodymas ant Kulionių piliakalnio
© Organizatorių archyvas

Pirmąją šventės dieną Jorės šventėjai surengė talką šventvietėje, tvarkė šventvietės aplinką, atnaujino ir pirmąja pavasario žaluma puošė šventinius vartus, Senovinės dangaus šviesulių stebyklos stulpus, iš suvežtų lauko akmenų dėliojo Perkūno šventovės sienas. Po talkos protėvių papročiu talkininkai jėgų atgauti ėjo į kaimišką pirtį.

Visi norintys, kaip ir kasmet, galėjo pasidirbdinti baltiškų žalvarinių papuošalų. Žalvario meistras jurbarkiškis Rimantas Ordinas, panorusiems išbandyti jėgas juvelyrikoje, noriai atskleidė ne tik papuošalų gamybos, bet ir jų senovės simbolių prasmių paslaptis.

Pavakaryje Stebykloje vyko vardynų apeigos. Šią nepaprastai saulėtą, gražią ir šiltą Jorės pavakarę protėvių apeigomis, maldomis ir giesmėmis įvardintai naujagimei Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas ir visi apeigų dalyviai linkėjo sveikatos, laimės ir darnos gyvenimo kelyje.

Vakare apeiginio folkloro grupės „Kūlgrinda“ narė Vėtra Trinkūnaitė visus norinčius kvietė pasimokyti seniausių lietuviškų apeiginių giesmių giedojimo paslapčių.

Pavakaryje trokštantys sužinoti daugiau apie baltišką pasaulėžiūrą rinkosi Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje – čia etnoastronomas Jonas Vaiškūnas visus supažindino su Senovės dangaus šviesulių stebyklos paskirtimi, kalbėjo apie senosios baltų pasaulėžiūros reikšmę mūsų gyvenime.

Jorės apeigos ant Kulionių piliakalnio
Jorės apeigos ant Kulionių piliakalnio
© Organizatorių archyvas

Saulei nusileidus ir sutemus nepakartojamą reginį šventės dalyviams padovanojo ugnies tramdytojai iš „Ugnies ženklų“ klubo. Jų miklių rankų įsukti ugnies kamuoliai, kaip ugniniai paukščiai, skraidė tiesiai prieš šventės dalyvių akis ir nosis, kartais savo liepsningais sparnais net įdegdami pačių ugnies meistrų apdarus... Ugningam pasirodymui pasibaigus, Kelmės vaidilos Valdo Rutkūno įkvėptas akordeonas ir vakaro laužo liepsna, panūdusius linksmai pasišokti, pakvietė į vakaronę. Dainos ir šokiai skambėjo iki paryčių, kol pirmieji tekančios Saulės spinduliai nušvietė sprogstančių pumpurų žaluma pasidabinusias medžių viršūnes.

Kitą dieną iš pat ankstyvo ryto buvo užkaistas didysis šventinio viralo katilas, kuriame visų apeigų metu kunkuliavo skalsus Jorės viralas. Susirinkę Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje apeigų dalyviai darnia eisena, nešini vėliavomis, traukdami protėvių giesmes ir mušdami būgnus, žygiavo į Kulionių piliakalnį.

Piliakalnyje pagerbtas Lietuvos laisvę gynusių karžygių bei visų protėvių vėlių atminimas. Vėlių galybės prašyta teikti galias Jorės dalyviams ir visai Tautai. Sveikinimo žodžius ištarė įvairių kraštų romuvų vaidilos. Londono Romuvos pasiuntinys A.Žalalis sakė, kad Jorę tuo pat metu švenčia ir Londono lietuviai. Žalalis patikino, kad bendros vis tvirtėjančios ir vis dažniau jaunimo atrandamos bei Lietuvos Romuvos stiprinamos, mūsų bendros baltiškos šaknys neleidžia išsisklaidyti Lietuvai ir išreiškė viltį, kad jos taps tvirta ir tikra jungtimi, gebančia pritraukti išeivius grįžti atgal į savo protėvių Žemę.

Jorės šventinis viralas turėjo paklausą
Jorės šventinis viralas turėjo paklausą
© Organizatorių archyvas

Gyva protėvių kovų dvasia alsuojančiame piliakalnyje kiekvienas pasiryžęs įkvėpimo ir išminties pasisemti iš baltiškojo dvasinio paveldo aruodo, galėjo įsišvęsti į romuvius. Lietuvos Romuvos Krivis Jonas Trinkūnas apeigomis palaimino romuvių išsirinktus baltiškus papuošalus, ir aidint priesaikos žodžiams, įšventė į romuvius nemažą būrį pasiryžusiųjų.

Vėliau senovės baltų kovų brolijos „Vilkatlakai“ ne tik žodžiais, bet ir veiksmais visiems priminė protėvių ryžtą ir drąsą. Kalavijų kirčiais, iečių dūriais ir kuokų smūgiais jie prikėlė kadai vykusiu kovų už Lietuvos žemę, kalbą ir tikėjimą vaizdus, taip pagerbdami mūsų gyvenimus krauju išpirkusiųjų pilėnų atminimą.

Užsidegę žvakes ir deglus nuo piliakalnyje rusenančio aukuro švenčiantieji, lydimi karių palydos, darnia grandine grįžo į šventiškai papuoštą Dangaus šviesulių stebyklą. Atsinešta piliakalnio ugnimi įkūrus Stebyklos aukurą buvo aukojama ir dėkojama seniesiems baltų dievams. Kalbų ir giesmių žodžiais, aukojimo veiksmais ir apeiginių ratelių ženklais buvo prašoma ir linkima šviesos ir Skalsos, galių ir Darnos. Paskui dideli ir maži, tardami iškilmingus linkėjimus, Perkūno šventovei iškilmingai aukojo atvežtus rankų šilumos ir minčių sušildytus lauko akmenis.

Jorė 2011
Jorė 2011
© Organizatorių archyvas

Visi kartu ragavo didžiuliame katile visų apeigų metu kunkuliavusį šventą viralą, vaišinosi čia pat ant akmenų iškepta kiaušiniene, gėrė beržų sulą, lingavo sūpuoklėmis, rideno joručius, iš visos širdies traukė protėvių dainas ar tiesiog šiltai bendravo susitikę seniai matytus bičiulius.

Pasak vieno pagrindinių šios šventės rengėjų Molėtų krašto muziejaus vyr. muziejininko, etnoastronomo Jono Vaiškūno, Kulionių kaime įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje pirmosios pavasario žalumos šventė Jorė švenčiama jau 15-tus metus iš eilės.

„Jorė jau tapo įprastine tradicine Molėtų krašto švente. Kasmet paskutinį balandžio šeštadienį – kai teka beržų sula, kai parskridę paukščiai peri kiaušinius, o medžių šakos ima dengtis pirmąja pavasarine žaluma, kviečiame visus ten pat ir to paties – pasisemti gyvybinių galių iš atbundančios gamtos“, – sako J.Vaiškūnas.

J.Vaiškūnas džiaugiasi, kad šis paprotys jau plinta ir už Lietuvos ribų. Jorės šventė ne pirmus metus švenčiama Amerikos lietuvių tarpe, įsitvirtino paprotys kasmet Jorę sutikti Londone. Lietuvos Romuvos pastangomis atgaivintomis tradicijomis labai domisi ir stebisi užsieniečiai. Šiemet jau antrą kartą visą šventę filmavo Korėjos televizija, prieš kelis metus buvo atvykę ir šventės apeigų įamžinti kino juostoje garsūs kino dokumentalistai iš Italijos.

Ugnies  ženklų pasirodymas Jorėje
Ugnies ženklų pasirodymas Jorėje
© Organizatorių archyvas

Jorės šventė Kulionyse yra puikus pavyzdys, kaip savitą veidą ir dvasią būtų galima sugrąžinti ir visai Lietuvai, jeigu kiekvienas įdėtumėme daugiau savų pastangų, įkvėpimo ir galių dabarčiai semdamiesi iš protėvių medžiaginių ir dvasinių vertybių aruodo.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lietuviai nuo Kalėdų karštinės ir gaminimo maratono bėga svetur (27)

„Yra žmonių stipriau įsikibusių į šventines tradicijas, jiems norisi šieno po staltiese ar...

Lietuvos turizmo „oskarai“: paskelbtas nominantų sąrašas

 (9)

Šiandien pradedamas balsavimas internetu tradiciškai renkant Turizmo sėkmingiausius 2018....

Keleivių nepasitenkinimas: praleidusiems išvykstamąjį skrydį, grįžtamasis skrydis anuliuojamas (10)

Naujausio tyrimo metu paaiškėjo, kad keleiviams, kurie dėl kokių nors priežasčių praleido...

Kijevo oro uoste dėl sniego atidedami skrydžiai (6)

Ukrainoje vyraujančios oro sąlygos koreguoja ir oro uostų darbą. Iš Kijevo oro uosto...

Palygino kelionių organizatorių pasiūlymus: poilsis ten pat, o kainų skirtumas – 400 eurų (160)

Planuojant kelionę visuomet svarbu gauti norimo tipo poilsį už geriausią įmanomą kainą. Vis...

Top naujienos

Itin nuožmus diktatorius savo aukų ramybėje nepaliko net po kankinančios mirties (22)

Idi Aminas ne be pagrindo įtraukiamas į nuožmiausių pasaulio diktatorių sąrašą. Tai...

Kraupus 14-metės iš Lietuvos nužudymas apauga vis naujomis detalėmis: tarnyboms buvo žinomas ir žudikas, ir jo auka (60)

16-metis, kaltinamas išžaginęs 14 m. Viktoriją, o paskui mirtinai uždaužęs ją į plaktuką...

Gyvai / Kitokie pasikalbėjimai. Oskaras Koršunovas ir Rytis Zemkauskas (18)

„Kitokie pasikalbėjimai“ su režisieriumi Oskaru Koršunovu — tiesiogiai gruodžiai 16 d. nuo...

Per Kalėdas parduotuvės nedirbs: paskelbė visų prekybos centrų darbo laiką (273)

Šiemet nė vienas prekybos centras Lietuvoje nedirbs pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją,...

Kaip meluoja filmų kūrėjai: kas iš tiesų nutinka, kai į automobilį pataiko kulka

Automobiliai yra dažnas veiksmo filmų motyvas. Suderinkite automobilių gaudynes su susišaudymu...

Kaip pasirinkti – kaupti II ar III pakopos pensijų fonduose? (27)

Lietuvoje egzistuoja trys pensijų pakopos ir kiekviena iš jų suteikia skirtingas kaupimo galimybes....

Laikai, kai berniukai dėvėjo sukneles. Ir tam yra įtikinamas paaiškinimas

Sakoma, kad pagal drabužį sutinkama. Tiesa tai ar ne, tačiau faktas, kad mes kaip visuomenė...

Kaune stoja eismas – automobiliai neatlaiko kelio dangos išbandymo (398)

Sekmadienį žiema į Kauną atėjo su trenksmu: iš dangaus krenta snaigės, o kelio danga –...

Ar galima namuose vazone visus metus auginti eglutę (5)

Prieš šventes norisi pasipuošti namus, tačiau gaila kirsti gyvą eglutę? Yra išeitis – galite...

„Žalgirio“ stovykloje – nerimas dėl Jankūno: reikia laukti ir žiūrėti, kas bus (14)

Kauno „Žalgiris“ iškovojo lengvą pergalę „Betsafe- LKL “ čempionato rungtynėse...