Dėl įrangos montavimo darbų lapkričio mėnesį kai kuriais laikotarpiais Kauno oro uosto keleiviai gali patirti tam tikrų trumpalaikių nepatogumų, rašoma Lietuvos oro uostų pranešime žiniasklaidai.
Lietuvos oro uostų skelbtą tarptautinį viešąjį pirkimą naujos kartos aviacijos saugumo skeneriams ir bagažo linijoms diegti dar 2022 m. laimėjo Lenkijos kompanija „Dimark S.A.“, viso projekto vertė siekia 5,8 mln. eurų (be PVM). Laimėjusi kompanija Lietuvos oro uostuose diegs gerai pasaulyje žinomo Vokietijos gamintojo „Smiths Detection“ rentgeno spindulių įrenginius.
Dėl esamos infrastruktūros apribojimų Vilniaus oro uoste naujos kartos aviacijos patikros įrangos neįmanoma įrengti senuose Vilniaus oro uosto terminaluose, todėl sostinės oro vartuose šios technologijos bus diegiamos naujajame išvykimo terminale ir startuos kartu su jo veiklos pradžia 2025 m. I-ojo ketvirčio metu. Vilniaus oro uoste bus pakeistos viso 7 bagažo patikros linijos ir jose veikiantys skeneriai.
Anot Lietuvos oro uostų atstovų, naujo standarto skeneriai ir linijos padės aptarnauti daugiau keleivių per tą patį laikotarpį, o keleiviams suteiks daugiau patogumo, kels mažiau streso rankinio bagažo patikros metu.
Nuo 2024-ųjų sausio elektronika galės likti bagažo viduje
Teigiama, kad trečios kartos (C3) trimatės kompiuterinės tomografijos skenerių diegimas yra naujausia aviacijos saugumo patikrų tendencija, kuri jau praktiškai matoma ir kai kuriuose Europos oro uostuose.
„Esminis pokytis keleiviams bus toks, kad jau nuo kitų metų sausio Kauno oro uosto aviacijos saugumo patikroje nebereikės iš rankinio bagažo ištraukti jokių elektronikos prietaisų, jie, kaip ir kiti daiktai, naujos kartos skeneriais bus matomi ir analizuojami trimatėje erdvėje net neištraukiant iš lagaminų ar kuprinių“, – teigia Vidas Kšanas, Lietuvos oro uostų saugos ir saugumo departamento vadovas.
Jis pabrėžia, kad skysčiai taip pat galės būti paliekami rankinio bagažo viduje, tačiau jų apimtys ir pakavimo taisyklės kol kas liks nepakitusios – rankiniame bagaže vežami skysčiai turės būti ne didesniuose nei 100 ml talpos indeliuose, bendras skysčių kiekis vienam keleiviui negali viršyti 1 litro (1000 ml).
„Kol kas Europos oro uostai naudoja labai skirtingas patikros technologijas – vieni jų jau turi įsidiegę naujausios kartos skenerius, kurie jau diegiami ir Lietuvoje, bet daugelis oro uostų dar naudoja senesnę įrangą, o tai reiškia, kad skysčių gabenimo taisyklės ten kol kas lieka nepakitusios. Nors mūsų turima technologija leistų skysčių gabenimo taisykles lengvinti, bet nusprendėme, kad taisyklių nekeisime tol, kol ši naujos kartos skenerių technologija bus plačiau naudojama kituose Europos oro uostuose ir mūsų keleiviams bus mažesnė rizika patirti nepatogumų dėl to, jog skiriasi technologinės patikros galimybės“, – teigia V. Kšanas.
