Viena svarbiausių buvo Hanzos sąjunga su centru Liubeke. Savo zenito metu ši sąjunga vienijo daugiau kaip 150 miestų ir buvo stipriausias Šiaurės Europos ekonominis blokas. Jo globojamas Briugeno uostas būriais traukė Hanzos sąjungos pirklius.
Maždaug 1360 metais šiame mieste jie įsteigė savo pirmąją būstinę ir pavertė Briugeną viena iš keturių didžiausių sąjungos atstovybių užsienyje. Čia gyveno iki 2 tūkst. pirklių, daugiausia vokiečių, kurie importuodavo grūdus, o be kitų produktų eksportuodavo džiovintą žuvį.
Daugiau kaip 400 metų Briugene dominavo glaudžiais ryšiais susaistyta vokiečių pirklių bendruomenė, kurios nariams buvo draudžiama maišytis, tuoktis ir kurti šeimas su vietos norvegais. Iki XV a. olandų ir anglų laivybos kompanijų keliama konkurencija, vidiniai nesutarimai ir ypač XIV a. viduryje Europoje siautusi maro pandemija (nusinešusi 70 proc. Bergeno gyventojų gyvybių) paskatino Hanzos sąjungos nuosmukį (nors Hamburgas, Brėmenas ir Liubekas tebevadinami Hanzos miestais, o Hamburgas ir Brėmenas yra išsaugoję miestų – valstybių statusus).
Nepaisant to, XVII a. pradžioje Bergenas buvo Skandinavijos prekybos centras ir didžiausias Norvegijos miestas, turėjęs 15 tūkst. gyventojų.
XVII ir XVIII a. daug Hanzos pirklių nusprendė priimti Norvegijos pilietybę ir įsilieti į vietos bendruomenę. Briugenas toliau buvo laikomas svarbiu jūrų prekybos centru, kol galiausiai 1899 metais Hanzos lygos biurai Bergene buvo uždaryti.
