Daugiau nei 55 m aukščio švyturys yra vienas seniausių vis dar veikiančių švyturių pasaulyje.

Beveik 2 tūkstančių metų senumo švyturys 1791 m. buvo rekonstruotas. Dėl savo istorinės vertės, 2009 m. Heraklio bokštas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Manoma, kad švyturys buvo pastatytas maždaug I amžiuje, Romos imperiją valdant imperatoriui Trajanui. Iš pradžių švyturio aukštis buvo 34 m ir tik po rekonstrukcijos buvo pridėti papildomi 21 m. Tuo metu La Korunja buvo ekonomiškai svarbus uostas, kadangi per jį eidavo daug prekybinių maršrutų iš šiaurės bei vakarų Europos į Viduržemio jūros regioną.

Heraklio švyturys sėkmingai veikė viso Romos gyvavimo metu ir kurį laiką po to, tačiau vėliau X, XI bei XII a. švyturys nebuvo naudojamas. Tuo metu, nors ir neatliko tiesioginės paskirties, švyturys buvo naudojamas kaip stebėjimo bokštas.

XVI a. La Korunja tapo vienu svarbiausiu šalies miestu. Švyturys, tapęs miesto simboliu, vėl imtas naudoti. Nors 1755 m. netoli Pirėnų pusiasalio įvykęs smarkus žemės drebėjimas smarkiai apgadino daugelį La Korunjos pastatų, švyturys smarkesnių nuostolių nepatyrė. 1788–1806 metais Heraklio švyturys buvo rekonstruojamas – padidintas pastato aukštis, rekonstruoti laiptai, aplink bokštą pastatyta platforma.

1847 m. buvo atnaujinta švyturio optinė sistema, o 1926 m. įvestas elektrinis apšvietimas.