Ankstų pirmadienio rytą su komanda į kelionę leidusis Audra per pietus Delfi pranešė, kad jau įveikė tris ežerus ir pasiekė Žeimenos upę.

„Dabar sustojome vandens stotelėje, laukiame atsiliekančiųjų ir plauksime toliau. Šiandien bandysime prisitraukti iki Pabradės“, – informacija pasidalijo A. Avižaitė.

Iš Palūšės išlydėta grupė, irklentėmis ir baidarėmis plauksianti iki Nidos (Jono Baltakio nuotr.)

Išlydėti susirinko vietinė bendruomenė

Ryte palydėti grupės susirinko gausus būrys palūšiečių, čia atostogaujančių svečių, draugų. Skambėjo gitara, dainos, išlydintieji fotografavosi su išplaukiančiais. Palūšės bendruomenė kiekvienam žygeiviui įteikė po šventintos duonos gabalėlį, kad saugotų nuo pavojų, kiti – kitokių atributų: sėkmės amuletų, suvenyrų, kepuraičių, skrybėlių.

Išlydėti komandos atvyko Ignalinos rajono meras Laimutis Ragaišis. Jis įteikė Ignalinos savivaldybės vėliavą ir prisakė pasiekus Nidą ją perduoti merui. Nuo prieplaukos į Lūšius išplaukta 8:50 val. Nors idėjos autorė yra A. Avižaitė, žygiui vadovauja Julius Lukijanskas.

Sumanymą brandino 11 metų

A. Avižaitė yra viena pirmųjų, kuri lietuviams parodė irklentes, jas į Lietuvą įvežusi dar 2009 m.

„Tuomet žmonės net nedrįso ant jų stotis. Atradome poilsio namus Palūšėje ir pradėjome dirbti. Dabar ant irklenčių ir joga užsiimame, ir futbolą žaidžiame vandenyje, o netrukus kartu plauksime ir į Nidą“, – anksčiau Delfi pasakojo moteris.

Ne vienus metus jomis plaukiojanti ji šį kartą sumanė sau mesti naują iššūkį – kartu su bendraminčiais iš Palūšės nuplaukti iki Nidos. Paklausta, kaip gimė ši idėja, Audra sakė, kad idėja kilo dar prieš 11 metų, bet sumanymą vis atidėliojusi. Mat draugai jai sakė, jog viena su irklente plaukioti ežeruose, visai kas kita – upėse, ypač tokiose, kaip Neris ir Nemunas. Ten yra srovė, problemų kilti gali nuo praplaukusio didesnio laivo sukeltos bangos. Be to, Nemune yra rėvų, už kurių klius ilgi irklenčių pelekai, tad galimos griūtys, tad plauks su šalmais.

„Visgi idėja nuo to laiko brendo. Pernai rudenį norėjau plaukti viena, tačiau prasitariau keliems žmonėms, kurie užsimanė prisijungti. Pirmiausia Audrius Gudelis, kuris pasakė: „Plaukiam! Kada dar, jei ne dabar“. Taip atsirado būrys bendraminčių, pradėjome organizuotis“, – teigė Audra.

Kelionė prasidėjo pietinėje Palūšės valtinėje. Maršrutas iš Lūšių protaka ves į Šakarvų ežerą, po to ilgu Žeimenio ežeru. Čia kelionė ežerais baigsis. Toliau Žeimenos upe į Nerį, Neries upe į Nemuną Kaune, Nemunu iki Kuršių marių ir paskutinis šuolis – apie 15 km per marias į Nidą.

„Nemunas dėl anksčiau išsakytų priežasčių gali būti iššūkis, todėl prašome, kad mus lydėtų motorinė valtis, ji lydės ir per Kuršių marias, – kalbėjo A. Avižaitė. – Žiūrėsime, kaip išeis. Savo atkaklumu, pasiryžimu bandysime maršrutą įveikti iki galo.“

Keliautojai perplauks Vilnių ir Kauną, tad tikisi palankaus miestiečių dėmesio.

„Maršrutą taip suplanavome, kad būtų pakeliui parduotuvių, kur galėtume nusipirkti maisto, net pirtis yra planuose, o šiaip miegosime šaltai, palapinėse, miegmaišiuose. Kartu plauks dvi dvivietės baidarės, kurios plukdys mūsų mantą, maistą“, – sakė Audra.

Iš Palūšės išlydėta grupė, irklentėmis ir baidarėmis plauksianti iki Nidos (V. Martinkaus nuotr.)

Daugelis mano, kad svarbiausia tokiai kelionei pasiruošti fiziškai, bet ne mažiau svarbu ir psichologinis pasirengimas.

„Kai eini į kalnus, prisiriši vienas prie kito – taip ir čia, labai svarbu, kas su tavimi plaukia. Visi pradedame nuo savęs. Tie, kas negalės, nepajėgs, tiesiog atsitrauks, išlips į krantą ir grįš namo. Kopdamas į kalno viršūnę, pirmiausia turi nusiteikti psichologiškai. Plauksime po vieną kiekvienas savo irklente, bet grupėje. Kai vienas ilgai plauki, jau antrą dieną imi šnekėti pats su savimi, grupėje gal taip nebus“, – anksčiau Delfi teigė A. Avižaitė.

Jau ne pirmas toks žygis

Tokia ekspedicija Palūšė–Nida jau ne pirmoji. Bet pirma su irklentėmis, nes ankstesnėse plaukta su irklinėmis valtimis (viena didele valtimi). Pirma kelionė įvyko 2011 m. gegužės 27 d. Tuomet Aukštaitijos nacionalinio parko vadovybė rengė atnaujintą valtinės Palūšėje atidarymą ir vandens žygį, skirtą Lietuvos nacionalinių parkų 20-mečiui. Tuomet spauda rašė, kad žygeiviai sau kelia uždavinius – parodyti vandens kelią per Lietuvą, atskleisti keliavimo vandeniu privalumus ir galimybes, susipažinti su pakeliui esančiomis saugomomis teritorijomis, parodyti jų išskirtinę vertę.

2013 m. kelionę pakartojo šiaulietis Deimantas Blikertas, pats 10 metų plaukiojęs Aukštaitijos nacionalinio parko ežerais. Sukūrė kelionių mėgėjų sambūrį, 11 entuziastų iš Šiaulių ir 4 iš Biržų, ir leidosi į kelionę. Keliavo išsinuomota valtimi „Palūšė“ (ja plaukta ir 2011 m.), kuri buvo pagaminta pagal Laplandijos žvejybinės valties prototipą, valtyje buvo aštuoni irklai ir 17 sėdimų vietų.

Tylių kelionių iš Palūšės į Nidą buvo ir daugiau. Pirmojo žygio dalyvis valtininkas Kostas Danilevičius sakė, kad buvo dar keli pavieniai žygiai po vieną ar du–tris žygeivius. Paskutinis toks žygis buvo prieš trejus metus.

Ekspediciją „Irklais iš Palūšės į Nidą“ galite sekti Delfi Kelionėse. Čia grupė dalinsis kelionės akimirkomis ir iššūkiais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją