Helsinkio uostamiestis

Daugelis mano bičiulių, kuriems teko pabuvoti Helsinkyje, jo nelabai mėgsta – esą ten šalta, tamsu ir niūru. Na, žiemą ten tikrai tamsoka – jei jau Lietuvoje kamuoja saulės trūkumas, ten situacija dar prastesnė, nes retai kada normaliai prašvinta. Taip pat žvarbu – iš dangaus varvantis vanduo ir nuo jūros pučiantis vėjas skatina ieškoti šiltos pastogės, o ne dairytis į miesto grožybes.

Bet jei jau pasiryžtate spjauti į orus, siūlau keliauti tiesiai į uostą. Žinoma, vasarą ten kur kas gražiau ir šilčiau, bet net dabar yra į ką žiūrėti. Bures nuleidusių ir žiemoti pasirengusių jachtų, turistų, kurie traukia į Suomenlinną – tvirtovę netolimoje saloje, laukiančių keltų, lėtai vandenis skrodžiančių didžiulių keltų, restoranais paverstų laivų ir gelbėtojų laivelių čia – devynios galybės.

Sveiki atvykę – Šiaurės Europa, Helsinkis, uostas. Čia ir žiemą klykauja žuvėdros (nors specialios lentelės skelbia, kad jų maitinti negalima), bangos lūžta į krantinę, o žmonės ateina pasėdėti ant suoliukų... ne, ne saulės palydėti – ji žiemą Helsinkyje nedažnai pasirodo, o ir leidžiasi už namų, o ne į vandenį.