Sirvėtos regioniniame parke, buvusiose Nalšios žemėse, yra vietovių bei objektų, kurių atsiradimą atskleidžia mitologinės ir istorinės sakmės. Kone kiekvienas ežeras, upelis, trykštantis šaltinis ar kita ypatinga vieta apipinti legendomis, turi savo atsiradimo istoriją. Sakmėse minimos regioninio parko vietovės, jų vardų kilmė.

Sirvėtos regioninis parkas įdomus vilnijančiomis Švenčionių aukštumomis, šimtamečiais ąžuolais, piliakalniais ir alkakalniais, almančiais šaltiniais, kurių bene garsiausias – „Lino verdenė“. Paties Lino verdenės šaltinio bei Sėtikės ežero vardų kilmę atskleidžia padavimas. Jame pasakojama, jog saulėtą dieną ežero vanduo mėlynuoja iš tolo tarsi žydintis linų laukas.

Lankytojų centro ekspozicija sukurta, siekiant atspindėti tai, ką galima pamatyti Sirvėtos regioniniame parke. Ypatingas dėmesys skirtas baltų pasaulėžiūrai į gamtą. Ekspozicijoje išsamiai pristatoma parkui būdinga augalija, gyvūnija ir kraštą puošiantys piliakalniai ir šaltiniai.

Visas ekspozicijos erdves apjungia elementai, susiję su baltų tikėjimu ir mitologija – stebuklingi ženklai, rašmenys. Akcentas – gyvybės medis, remiantis juo mūsų protėviai aiškino pasaulio atsiradimą, gyvenimo ratą.

Ekspozicijoje svarbu išlaikyti lankytojo dėmesį, sužadinti jo norą pažinti Sirvėtos regioninio parko gamtą ir kultūrą. Vėliau, šiek tiek susipažinus – pačiam keliauti gamtos pažintiniais takais pėsčiomis ar dviračiu.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorės Rūtos Baškytės, lankytojų centrai įgauna visai kitą prasmę, kai juose įrengiamos vidaus ekspozicijos, atskleidžiančios nacionalinio ar regioninio parko esmę, sukuriančios įdomią intrigą, sužadinančią norą pažinti vertybes, reiškinius, paverčiančios lankytoją aktyviu veikėju.