aA
Artėja žiemos atostogų metas ir turbūt sutiksite, jog nėra nieko nuobodesnio, nei laukti ilgose oro uosto eilėse arba sėdėti bjauriose odinėse kėdėse, kai jūsų skrydis buvo atidėtas. Jei taip nutiktų, turėsite aibes laiko.
© Shutterstock nuotr.

Štai čia mes ir nusprendėme jums padėti. Dabar jau žinome, kad skrydžio metu nebėra pavojinga naudotis mobiliaisiais telefonais – ar jie erzina, tai jau kitas klausimas – o mes jums pateiksime dar daugiau įdomios informacijos apie skrydžius.

Tad kol laukiate savo kelionės pabaigos, galite pasiruošti nejaukiam pokalbiui lėktuve ir įsidėmėti šiuos 10 faktų apie skrydžius. Tačiau mes nepatariame juos visus įterpti į vieną vienintelį savo pokalbį.

1. Pilotai ir jų padėjėjai turi valgyti skirtingus patiekalus

China Eastern Airlines pilotas papasakojo CNN, kad pilotas ir jo padėjėjas turi valgyti skirtingus patiekalus „dėl viso pikto, jei dėl kurio nors patiekalo skrandis sustreikuotų“. Pilotas paprastai gauna pirmos klasės patiekalus, o jo padėjėjas – verslo klasės. Vyresnybės privilegijos.

2. Tikimybė, kad pakliūsite į lėktuvo katastrofą, yra nepaprastai maža

Aviafobija - baimė skraidyti, būdinga daugeliui žmonių. Šis faktas gali ją sumažinti - metinė rizika, jog žūsite lėktuvo katastrofoje, yra 1 iš 11 milijonų. Palyginkite tai su rizika 1 iš 5000, jog galite žūti automobilio avarijoje, ir pasijusite saugiau – bent jau danguje.

3. Jei visgi įvyktų lėktuvo katastrofa, saugiausia vieta yra lėktuvo galas

Keistas dalykas tos ekspertų nuomonės. Jos nėra paremtos duomenimis iš tikrų lėktuvų katastrofų. Tačiau tokių įvykių statistika rodo, jog kuo arčiau galo jūs sėdėsite, tuo didesnė jūsų tikimybė išgyventi. Keleivių, sėdinčių lėktuvo gale, šansai išgyventi lėktuvo katastrofoje yra 40 procentų didesni, nei sėdinčių pirmosiose lėktuvo eilėse.

Tokia išskirtinio „Popular Mechanics“ tyrimo, nagrinėjusio visas nuo 1971 metų JAV įvykusias komercinių skrydžių aviakatastrofas, kuriose buvo tiek žuvusiųjų, tiek ir išgyvenusiųjų, išvada. Šių 20 nelaimių duomenys dešimtmečius buvo Nacionalinėje transporto saugumo komisijoje (NTSK) ir laukė, kad juos išanalizuotų smalsus žmogus, norintis atlikti nuobodų statistikos darbą.

O toks jis ir buvo. Keletą savaičių mes nagrinėjome NTSK avarijos tyrėjų ataskaitas bei tyrinėjome keleivių sėdėjimo lenteles, kurios atskleidė, kur sėdėjo kiekvienas keleivis ir ar jis išgyveno. Tuomet apskaičiavome kiekvienos avarijos išgyvenusiųjų ir žuvusiųjų išilgines sėdėjimo vietas.

Tyrimo metu taip pat buvo palygintos keturių lėktuvo sekcijų išgyvenimo tikimybes. Abiejų analitinių metodų išvada buvo ta pati: lėktuvo gale yra saugiau.

11 iš 20 avarijų gale sėdintiems keleiviams sekėsi geriau. Tik penkiose nelaimėse pasisekė sėdintiems priekyje. Trijose šansai buvo lygūs, be konkretaus modelio išlikimui. Vienu atveju sėdėjimo vietų nebuvo galimybės nustatyti.

7 iš 11 avarijų, kur pasisekė gale sėdintiems, jų pranašumas buvo stulbinamas. Pavyzdžiui, tiek 1982 metų Air Florida nelaimėje Vašingtone, tiek 1972 metų Eastern 727 avarijoje Niujorko Kennedy oro uoste saujelė išgyvenusiųjų sėdėjo keliose paskutinėse eilėse. O kai 1978 metais šalia Portlando kuras baigėsi United DC-8, visi septyni žuvę keleiviai sėdėjo pirmose keturiose eilėse.

Keista, tačiau penkios nelaimės, kur pasisekė priekiniams keleiviams, įvyko tarp 1988 ir 1992 metų. Pavyzdžiui, 1989 metais Sioux mieste nutikusioje United DC-10 nelaimėje dauguma iš 175 išgyvenusiųjų keleivių sėdėjo priekyje (iki sparno).

Buvo tik viena avarija, kurioje priekiniai keleiviai turėjo aiškų išgyvenimo pranašumą. Du 1989 metų LaGuardia pakilimo tako nelaimėje žuvusieji sėdėjo 21 ir 25 Boeing 737-400 eilėse.

Jei buvo įmanoma gauti detalias sėdėjimo lenteles, mes taip pat skaičiavome ir įvairių lėktuvo salono dalių išgyvenimo tikimybę. Ir vėl modelis buvo aiškus: galinėje dalyje (esančioje už sparno užpakalinės briaunos) buvo didžiausios vidutinės išgyvenimo galimybės - 69 procentai.

Dalyje, esančioje ties sparnais, išgyvenimo tikimybė - 56 procentai, kaip ir ekonominėje klasėje prieš sparną. Pirmosios/verslo klasės dalyje (arba tik ekonominės klasės lėktuvuose - 15 procentų priekinės dalies) išgyventi vidutinė tikimybė tik 49 procentai.

4. Lėktuve maisto skonis yra kitoks

Prieš lėktuvui pakylant, oras jo viduje išsausina mūsų nosis, o lėktuvui kylant vis aukščiau, oro slėgio pasikeitimas nejautriais padaro apie trečdalį mūsų skonio jutiklių. Todėl daug žmonių užsisako Kruvinąją Meri – ore pomidorų sultys nėra tokios rūgščios. Be to, dėl šios priežasties daugelis avialinijų į patiekalus deda beprotiškai daug druskos ir prieskonių.

5. Kartą American Airlines sumažino sąnaudas, išimdami po vieną alyvuogę iš kiekvienų salotų

1980-aisiais American Airlines vadovas Robert Crandall sutaupė kompanijai 101108 Lt per metus, nes išėmė po vieną alyvuogę iš kiekvienų salotų.

6. 2003 metais sykį pakilęs Boeing 727 yra laikomas dingusiu be žinios

2003 m. gegužės 25 d. pilotas Benjamin Padilla pakilo su Boeing 727, kurį nusipirko iš American Airlines prieš du metus. Nuo tada lėktuvas dingo amžiams. Niekas nežino, kur jis yra. Padilla sesuo teigia, kad Padilla lėktuvas sudužo kažkur Afrikoje arba kad jį laiko prieš jo valią. Tačiau... kur gi lėktuvas?

7. Pagal baltą juostą, kurią lėktuvas palieka danguje, galima nuspėti orą

Lėktuvai sau įkandin palieka baltas juostas arba inversijos pėdsakus. Tai vyksta dėl tos pačios priežasties, dėl kurios mes kartais galime išvysti savo kvėpavimą. Karštos ir drėgnos išmetamosios lėktuvo variklių dujos susimaišo su atmosfera, kurios garų slėgis ir temperatūra yra žymiai žemesni nei išmetamųjų dujų.

Lėktuvo išmetamosiose dujose esantys vandens garai tirštėja ir gali užšalti, o šis maišymosi procesas suformuoja debesį, labai panašų į tą, kurį jūsų karštas kvėpavimas sukuria šaltą dieną.

Lėktuvo variklių išmetamosiose dujose yra anglies dioksido, sieros ir azoto oksidų, nesudegintų degalų, suodžių, metalo dalelių bei vandens garų. Suodžiai sukuria kondensavimo vietą vandens garams (bet kokios ore esančios dalelės sukuria tam papildomos vietos).

Priklausomai nuo lėktuvo aukščio, temperatūros ir atmosferos drėgmės, inversijos pėdsakai gali skirtis savo storiu, apimtimi ir trukme. Šių pėdsakų pobūdį ir išsilaikymą galima panaudoti, norint nuspėti orą. Plonas, trumpai išsilaikantis pėdsakas parodo, jog dideliame aukštyje esančiame ore yra mažai drėgmės, o tai yra gero oro ženklas. Storas ir ilgai išsilaikantis pėdsakas reiškia, jog dideliame aukštyje esančiame ore yra daug drėgmės, o tai yra garantuotas audros požymis.

Dujų mišinys, esantis inversijos pėdsakuose, sukasi priklausomai nuo aplinkos oro. Šios zonos besisukančios srovės yra vadinamos sūkuriais. (Bet koks aštrus paviršius, pavyzdžiui, sparno galas, gali priversti sūkurinę srovę judėti įkandin, jei jis pakankamai didelis arba srovė yra pakankamai greita.) Esant progai, šie sūkuriai gali imti sąveikauti tarpusavyje.

Gerai žinomas šio fakto pavyzdys - Crow Nestabilumas, dėl kurio sūkuriai suformuoja simetriškus sinusoidinius svyravimus ir galiausiai susijungia, suformuodami sūkurių žiedus už lėktuvo. Šį nestabilumą gali paskatinti ore esanti turbulencija, vietiniai oro temperatūros ar tankio svyravimai, kurie gali būti atmosferos susisluoksniavimo pasekmė.

Kai inversijos pėdsakai yra matomi ir ryškūs, įmanoma pamatyti, kaip baltos juostos virsta banguotomis, o vėliau palieka ore beplaukiojančius ratus - tarsi kas būtų išpūtęs dūmus iš didelio cigaro.

Nesenai atlikti tyrimai parodė, kad inversijos pėdsakuose esantys ledo debesys sukelia šiltnamio efektą ir prisideda prie visuotinio atšilimo kaip dalis izoliacinės drėgmės ir dujų atmosferos dangos. Tyrėjai pasinaudojo rugsėjo 11-12 dienomis JAV susidarančia savotiška komercinio oro transporto pertrauka, dėl kurios atsiranda kontroliuojamas dangus be inversijos pėdsakų, ir įvertino inversijos pėdsakų sukeliamas pasekmes aplinkai.

8. „Prizai už apmaudžias klaidas“ buvo įteikiami pilotams, padariusiems absurdiškas klaidas

Nacionaliniame JAV karo aviacijos muziejuje galite išvysti 1920 – 1930 metų „Prizus už apmaudžias klaidas“. Šiuos prizus įteikdavo kvailiems pilotams, kurie įvairuodavo savo lėktuvą į kitą stovintį lėktuvą arba pakildavo be reikiamo benzino kiekio. Tikėtina, jog tuo metu šie dalykai neatrodė tokie juokingi.

9. Skrydžio metu atidaryti lėktuvo duris yra neįmanoma

Bent jau galite nesijaudinti dėl bepročių, bandančių atidaryti duris skrydžio metu. Lėktuvui pakilus, jis ima sandarintis, sukurdamas didesnį slėgį lėktuvo viduje, nei lauke.

Be to, lėktuvų durys yra sukurtos taip, kad būtų patikimos. Norint duris atidaryti, jas reikia truktelėti vidun ir šiek tiek pasukti prieš tai, kai jas stumsite. Net gi keletas stiprių vyrukų negalėtų atidaryti durų su tokiomis spynomis ir slėgio sąlygomis.

10. Komercinio lėktuvo vidutinis greitis yra 880-910 km/h

Pakildamas komercinis lėktuvas paprastai pasiekia 260 - 290 km/h greitį, o kai leidžiasi, greitis sumažėja iki 240 - 270 km/h.

www.perpasauli.lt
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Patvirtinta: Tailandas Lietuvos piliečiams įvedė bevizį režimą

Nuo šių metų balandžio 14 dienos Lietuvos piliečiai , atvykstantys į Tailandą turizmo...

Kelionių organizatoriai įvardijo Turkijos viešbučius, kuriuose rasite geriausią kainos ir kokybės santykį (121)

Poilsinės kelionės į Turkiją – vienas iš populiariausių šeimos atostogų pasirinkimų....

Vilnius pirmąkart pateko į geriausių Europos skrydžių krypčių penketuką (3)

Vilniaus vardas pirmą kartą atsidūrė prestižinių tarptautinių rinkodaros apdovanojimų...

Velykos svetur: ko tikėtis per pavasario šventę atostogauti išvykstantiems lietuviams (2)

Kelionių organizatoriai pastebi, jog būtent pavasaris yra antras populiariausias atostogų laikas,...

Ligų vengiantiems keleiviams – švariausių oro linijų sąrašas (1)

Kai įsėdate į lėktuvą, labai tikėtina, kad jis jau būna įveikęs tris ar keturias keliones, o...

Top naujienos

Tymais susirgusios mergaitės mama kreipiasi į visuomenę: jei mylite savo vaikus, neleiskite šiai beprotybei tęstis (316)

„Mano vardas Gintė, esu 9 mėnesių Simonos mama. Šiuo metu esame ligoninėje, sveikstame. Jeigu...

„Brexit“ paskubino kraustynes: išvykstantys lietuviai susipakuoja ištisus butus (569)

Vis dar tvyrant chaosui dėl Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimo iš Europos Sąjungos (ES)...

Svajonių kruizas virto baisiausiu košmaru: dužo stiklai ir 20 žmonių priešais mane tiesiog dingo (127)

Nuotraukos ir filmuota medžiaga atskleidžia, kokį siaubą turėjo išgyventi kruizinio laivo...

Meilutytė suka atgal į Los Andželą ir bandys vytis konkurentes (45)

Pasitikrinti sveikatos į Lietuvą šį mėnesį grįžusi Rūta Meilutytė netrukus pratęs...

Juodasis savaitgalis Vilniuje: nepagražinta naktinės sostinės realybė (51)

Neramus savaitgalis Vilniuje – neblaivūs vairuotojai talžė automobilius, baruose linksminęsi...

Rusija sureagavo: yra proga pataisyti santykius, bet ar Donaldas Trumpas rizikuos (90)

Rusija paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą pasinaudoti galimybe „perkrauti“ santykius po...

Senovinis Katalonijos miestas, kurį būtina aplankyti „Sostų karų“ gerbėjams (6)

Žirona – tai ne tik oro uosto atvykimo salė. Nedidelis oro uostas lietuviams pakankamai gerai...

Ekspertas pataria: kaip išsirinkti spalvas savo svajonių interjerui

Namai – mūsų oazė, kurioje galime būti savimi. Jie atspindi mūsų asmenybę: ką mėgstame, kuo...

Nūdienos rykštė – nevaisingumas: mokslų daktarė įvardijo pagrindines priežastis (11)

Liepą sukaks 41-eri metai pirmam po pagalbinio apvaisinimo pasaulyje gimusiam žmogui. Nors per...

Atleistas „Vilniaus šilumos tinklų“ vadovas (5)

Vilniaus savivaldybės valdomos įmonės Vilniaus šilumos tinklai ( VŠT ) valdyba pirmadienį...