aA
Artėja žiemos atostogų metas ir turbūt sutiksite, jog nėra nieko nuobodesnio, nei laukti ilgose oro uosto eilėse arba sėdėti bjauriose odinėse kėdėse, kai jūsų skrydis buvo atidėtas. Jei taip nutiktų, turėsite aibes laiko.
Faktai apie keliones lėktuvu, kuriuos žinodami, paliksite įspūdį bet kam
© Shutterstock nuotr.

Štai čia mes ir nusprendėme jums padėti. Dabar jau žinome, kad skrydžio metu nebėra pavojinga naudotis mobiliaisiais telefonais – ar jie erzina, tai jau kitas klausimas – o mes jums pateiksime dar daugiau įdomios informacijos apie skrydžius.

Tad kol laukiate savo kelionės pabaigos, galite pasiruošti nejaukiam pokalbiui lėktuve ir įsidėmėti šiuos 10 faktų apie skrydžius. Tačiau mes nepatariame juos visus įterpti į vieną vienintelį savo pokalbį.

1. Pilotai ir jų padėjėjai turi valgyti skirtingus patiekalus

China Eastern Airlines pilotas papasakojo CNN, kad pilotas ir jo padėjėjas turi valgyti skirtingus patiekalus „dėl viso pikto, jei dėl kurio nors patiekalo skrandis sustreikuotų“. Pilotas paprastai gauna pirmos klasės patiekalus, o jo padėjėjas – verslo klasės. Vyresnybės privilegijos.

2. Tikimybė, kad pakliūsite į lėktuvo katastrofą, yra nepaprastai maža

Aviafobija - baimė skraidyti, būdinga daugeliui žmonių. Šis faktas gali ją sumažinti - metinė rizika, jog žūsite lėktuvo katastrofoje, yra 1 iš 11 milijonų. Palyginkite tai su rizika 1 iš 5000, jog galite žūti automobilio avarijoje, ir pasijusite saugiau – bent jau danguje.

3. Jei visgi įvyktų lėktuvo katastrofa, saugiausia vieta yra lėktuvo galas

Keistas dalykas tos ekspertų nuomonės. Jos nėra paremtos duomenimis iš tikrų lėktuvų katastrofų. Tačiau tokių įvykių statistika rodo, jog kuo arčiau galo jūs sėdėsite, tuo didesnė jūsų tikimybė išgyventi. Keleivių, sėdinčių lėktuvo gale, šansai išgyventi lėktuvo katastrofoje yra 40 procentų didesni, nei sėdinčių pirmosiose lėktuvo eilėse.

Tokia išskirtinio „Popular Mechanics“ tyrimo, nagrinėjusio visas nuo 1971 metų JAV įvykusias komercinių skrydžių aviakatastrofas, kuriose buvo tiek žuvusiųjų, tiek ir išgyvenusiųjų, išvada. Šių 20 nelaimių duomenys dešimtmečius buvo Nacionalinėje transporto saugumo komisijoje (NTSK) ir laukė, kad juos išanalizuotų smalsus žmogus, norintis atlikti nuobodų statistikos darbą.

O toks jis ir buvo. Keletą savaičių mes nagrinėjome NTSK avarijos tyrėjų ataskaitas bei tyrinėjome keleivių sėdėjimo lenteles, kurios atskleidė, kur sėdėjo kiekvienas keleivis ir ar jis išgyveno. Tuomet apskaičiavome kiekvienos avarijos išgyvenusiųjų ir žuvusiųjų išilgines sėdėjimo vietas.

Tyrimo metu taip pat buvo palygintos keturių lėktuvo sekcijų išgyvenimo tikimybes. Abiejų analitinių metodų išvada buvo ta pati: lėktuvo gale yra saugiau.

11 iš 20 avarijų gale sėdintiems keleiviams sekėsi geriau. Tik penkiose nelaimėse pasisekė sėdintiems priekyje. Trijose šansai buvo lygūs, be konkretaus modelio išlikimui. Vienu atveju sėdėjimo vietų nebuvo galimybės nustatyti.

7 iš 11 avarijų, kur pasisekė gale sėdintiems, jų pranašumas buvo stulbinamas. Pavyzdžiui, tiek 1982 metų Air Florida nelaimėje Vašingtone, tiek 1972 metų Eastern 727 avarijoje Niujorko Kennedy oro uoste saujelė išgyvenusiųjų sėdėjo keliose paskutinėse eilėse. O kai 1978 metais šalia Portlando kuras baigėsi United DC-8, visi septyni žuvę keleiviai sėdėjo pirmose keturiose eilėse.

Keista, tačiau penkios nelaimės, kur pasisekė priekiniams keleiviams, įvyko tarp 1988 ir 1992 metų. Pavyzdžiui, 1989 metais Sioux mieste nutikusioje United DC-10 nelaimėje dauguma iš 175 išgyvenusiųjų keleivių sėdėjo priekyje (iki sparno).

Buvo tik viena avarija, kurioje priekiniai keleiviai turėjo aiškų išgyvenimo pranašumą. Du 1989 metų LaGuardia pakilimo tako nelaimėje žuvusieji sėdėjo 21 ir 25 Boeing 737-400 eilėse.

Jei buvo įmanoma gauti detalias sėdėjimo lenteles, mes taip pat skaičiavome ir įvairių lėktuvo salono dalių išgyvenimo tikimybę. Ir vėl modelis buvo aiškus: galinėje dalyje (esančioje už sparno užpakalinės briaunos) buvo didžiausios vidutinės išgyvenimo galimybės - 69 procentai.

Dalyje, esančioje ties sparnais, išgyvenimo tikimybė - 56 procentai, kaip ir ekonominėje klasėje prieš sparną. Pirmosios/verslo klasės dalyje (arba tik ekonominės klasės lėktuvuose - 15 procentų priekinės dalies) išgyventi vidutinė tikimybė tik 49 procentai.

4. Lėktuve maisto skonis yra kitoks

Prieš lėktuvui pakylant, oras jo viduje išsausina mūsų nosis, o lėktuvui kylant vis aukščiau, oro slėgio pasikeitimas nejautriais padaro apie trečdalį mūsų skonio jutiklių. Todėl daug žmonių užsisako Kruvinąją Meri – ore pomidorų sultys nėra tokios rūgščios. Be to, dėl šios priežasties daugelis avialinijų į patiekalus deda beprotiškai daug druskos ir prieskonių.

5. Kartą American Airlines sumažino sąnaudas, išimdami po vieną alyvuogę iš kiekvienų salotų

1980-aisiais American Airlines vadovas Robert Crandall sutaupė kompanijai 101108 Lt per metus, nes išėmė po vieną alyvuogę iš kiekvienų salotų.

6. 2003 metais sykį pakilęs Boeing 727 yra laikomas dingusiu be žinios

2003 m. gegužės 25 d. pilotas Benjamin Padilla pakilo su Boeing 727, kurį nusipirko iš American Airlines prieš du metus. Nuo tada lėktuvas dingo amžiams. Niekas nežino, kur jis yra. Padilla sesuo teigia, kad Padilla lėktuvas sudužo kažkur Afrikoje arba kad jį laiko prieš jo valią. Tačiau... kur gi lėktuvas?

7. Pagal baltą juostą, kurią lėktuvas palieka danguje, galima nuspėti orą

Lėktuvai sau įkandin palieka baltas juostas arba inversijos pėdsakus. Tai vyksta dėl tos pačios priežasties, dėl kurios mes kartais galime išvysti savo kvėpavimą. Karštos ir drėgnos išmetamosios lėktuvo variklių dujos susimaišo su atmosfera, kurios garų slėgis ir temperatūra yra žymiai žemesni nei išmetamųjų dujų.

Lėktuvo išmetamosiose dujose esantys vandens garai tirštėja ir gali užšalti, o šis maišymosi procesas suformuoja debesį, labai panašų į tą, kurį jūsų karštas kvėpavimas sukuria šaltą dieną.

Lėktuvo variklių išmetamosiose dujose yra anglies dioksido, sieros ir azoto oksidų, nesudegintų degalų, suodžių, metalo dalelių bei vandens garų. Suodžiai sukuria kondensavimo vietą vandens garams (bet kokios ore esančios dalelės sukuria tam papildomos vietos).

Priklausomai nuo lėktuvo aukščio, temperatūros ir atmosferos drėgmės, inversijos pėdsakai gali skirtis savo storiu, apimtimi ir trukme. Šių pėdsakų pobūdį ir išsilaikymą galima panaudoti, norint nuspėti orą. Plonas, trumpai išsilaikantis pėdsakas parodo, jog dideliame aukštyje esančiame ore yra mažai drėgmės, o tai yra gero oro ženklas. Storas ir ilgai išsilaikantis pėdsakas reiškia, jog dideliame aukštyje esančiame ore yra daug drėgmės, o tai yra garantuotas audros požymis.

Dujų mišinys, esantis inversijos pėdsakuose, sukasi priklausomai nuo aplinkos oro. Šios zonos besisukančios srovės yra vadinamos sūkuriais. (Bet koks aštrus paviršius, pavyzdžiui, sparno galas, gali priversti sūkurinę srovę judėti įkandin, jei jis pakankamai didelis arba srovė yra pakankamai greita.) Esant progai, šie sūkuriai gali imti sąveikauti tarpusavyje.

Gerai žinomas šio fakto pavyzdys - Crow Nestabilumas, dėl kurio sūkuriai suformuoja simetriškus sinusoidinius svyravimus ir galiausiai susijungia, suformuodami sūkurių žiedus už lėktuvo. Šį nestabilumą gali paskatinti ore esanti turbulencija, vietiniai oro temperatūros ar tankio svyravimai, kurie gali būti atmosferos susisluoksniavimo pasekmė.

Kai inversijos pėdsakai yra matomi ir ryškūs, įmanoma pamatyti, kaip baltos juostos virsta banguotomis, o vėliau palieka ore beplaukiojančius ratus - tarsi kas būtų išpūtęs dūmus iš didelio cigaro.

Nesenai atlikti tyrimai parodė, kad inversijos pėdsakuose esantys ledo debesys sukelia šiltnamio efektą ir prisideda prie visuotinio atšilimo kaip dalis izoliacinės drėgmės ir dujų atmosferos dangos. Tyrėjai pasinaudojo rugsėjo 11-12 dienomis JAV susidarančia savotiška komercinio oro transporto pertrauka, dėl kurios atsiranda kontroliuojamas dangus be inversijos pėdsakų, ir įvertino inversijos pėdsakų sukeliamas pasekmes aplinkai.

8. „Prizai už apmaudžias klaidas“ buvo įteikiami pilotams, padariusiems absurdiškas klaidas

Nacionaliniame JAV karo aviacijos muziejuje galite išvysti 1920 – 1930 metų „Prizus už apmaudžias klaidas“. Šiuos prizus įteikdavo kvailiems pilotams, kurie įvairuodavo savo lėktuvą į kitą stovintį lėktuvą arba pakildavo be reikiamo benzino kiekio. Tikėtina, jog tuo metu šie dalykai neatrodė tokie juokingi.

9. Skrydžio metu atidaryti lėktuvo duris yra neįmanoma

Bent jau galite nesijaudinti dėl bepročių, bandančių atidaryti duris skrydžio metu. Lėktuvui pakilus, jis ima sandarintis, sukurdamas didesnį slėgį lėktuvo viduje, nei lauke.

Be to, lėktuvų durys yra sukurtos taip, kad būtų patikimos. Norint duris atidaryti, jas reikia truktelėti vidun ir šiek tiek pasukti prieš tai, kai jas stumsite. Net gi keletas stiprių vyrukų negalėtų atidaryti durų su tokiomis spynomis ir slėgio sąlygomis.

10. Komercinio lėktuvo vidutinis greitis yra 880-910 km/h

Pakildamas komercinis lėktuvas paprastai pasiekia 260 - 290 km/h greitį, o kai leidžiasi, greitis sumažėja iki 240 - 270 km/h.

www.perpasauli.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Geros naujienos iš Ispanijos: nuo liepos užsieniečiai galės atostogauti šalyje (37)

Užsieniečiai, pasak Ispanijos turizmo ministrės Reyes Maroto, nuo liepos veikiausiai vėl galės...

Islandija nuo birželio 15 d. vėl priims turistus, bet yra viena sąlyga (3)

Islandija paranešė, kad birželio 15 d. atidarys šalies sienas užsienio turistams, bet yra viena...

Egipto valdžia svarsto, kada galės priimti pirmuosius turistus: prognozės nedžiugina (22)

Egiptui prireiks dvejų metų, kad atnaujintų įvažiuojamąjį turizmą, pareiškė Egipto turizmo...

Turkijos valdžia apsisprendė dėl „viskas įskaičiuota“ ir „švediškas stalas“ sistemų: pakeitimų bus (21)

Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Nuri Ersoy`us pranešė, kad šalies viešbučiuose...

Kelionių asociacijos vadovas apie ateities turizmą: pirmiausia atsigaus netipinės kelionės (1)

Po koronaviruso epidemijos, regis, savaime suprantama, kad praeis nemažai laiko, kol kelionių sritis...

Top naujienos

Naujai viruso bangai rudenį reikia ruoštis jau dabar: modernios priemonės patikrai pasieniuose jau egzistuoja (95)

Atsižvelgiant į jau turimas žinias apie koronavirusą ir sezoniškumą, yra nemaža rizika, kad...

Koronavirusas Baltarusijoje: rizikuoja jau ne tik Lietuva, bet ir visa ES (190)

Iš pradžių Baltarusija neigė koronavirusą ir netgi juokėsi iš galimos pandemijos. Šiuo metu...

Ambicingame 6,3 mlrd. plane Lietuvai pasigedo kelių esminių akcentų: planuojame nubėgti maratoną, bet vos paeiname (122)

Finansų ministerijos pristatyme ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimui plane iš viso...

Vašingtono sprendimas – JAV antausis Maskvai ar dar vienas smūgis Europos kariniam saugumui (451)

Viena vertus, Vašingtonas aiškiai parodė Rusijai jos vietą. Kita vertus, tai rodo ir vis...

Veryga: karantiną bus siūloma pratęsti ir vasarą papildyta 15.15 (969)

Spaudos konferencijoje ministras Aurelijus Veryga sakė, kad karantiną bus siūloma pratęsti ir...

Viktoras Bachmetjevas

Esminiai dalykai: pokalbis su Algirdu Davidavičiumi: ką labiausiai pasaulyje norėtų pakeisti filosofas?

Jūsų dėmesiui jau antroji atsinaujinusios laidos „ Esminiai dalykai “ dalis. Šį kartą...

Vilčių nugalėti koronavirusą teikia jau seniai sukurta vakcina (8)

Didelis sergamumas ir mirtingumas nuo tuberkuliozės . Tokiais liūdnais pasiekimais pasaulyje...

62-ejų Sharon Stone bėgantys metai – nė motais: filmų ikona gerbėjus lepina kadrais vien su bikiniu, nesivargina ir dėl grimo (6)

Amerikiečių aktorė, prodiuserė ir buvęs modelis Sharon Stone surado saulėtąją laikotarpio,...

Santykiai per atstumą. Ką daryti, kad neišblėstų aistra?

Galbūt jums pasiūlė svajonių darbą už kelių tūkstančių kilometrų nuo dabartinės...

Veždama neįgalų tėvą namo 15-metė dviračiu numynė 1200km (1)

15-metė Jyoti Kumari išvyko iš savo kaimo ir numynė dviračiu 1200 km, veždama ir neįgalų...

|Maža didelių žinių kaina