Nepaisant to, nuo pat XX a. 4 deš. pradžios, ši sala buvo besitęsiančio nesutarimo tarp Kanados ir Danijos priežastimi.

Pagal Pasaulio atlasą, Hanso sala yra įsikūrusi pačiame 35 km pločio Nares sąsiaurio viduryje, kuris skiria Grenlandiją – autonominę Danijos teritoriją, ir Kanadą. Remiantis tarptautine teise, visos šalys turi teisę į teritoriją, nutolusią per 19 km nuo jų krantų.

Todėl Hanso sala techniškai yra įsikūrusi tiek Danijai, tiek Kanadai priklausančiuose vandenyse. Pasaulio atlase pažymima, kad 1933 metais Tautų sąjungos Nuolatinis tarptautinis teisingumo teismas nusprendė, kad sala priklauso Danijai.

Tačiau kai Tautų sąjunga vėliau subyrėjo ir buvo pakeista Jungtinėmis Tautomis, anksčiau nustatytas Hanso salos statusas tapo mažai reikšmingas.

Hanso sala tada prarado viešą susidomėjimą, ji nekėlė susirūpinimo Kanados ir Danijos valdžioms per Antrąjį pasaulinį karą ir Šaltojo karo metu, iki pat 1984 metų.

Tais metais Danijos Grenlandijos reikalų ministras aplankė salą ir iškėlė joje Danijos vėliavą. Vėliavos pagrinde jis paliko raštelį, kuriame buvo rašoma „Sveiki atvykę į Danijos salą“, šalia buvo paliktas brendžio butelis, – pranešė CBC.

Nuo tada abi šalys pradėjo ne visai rimtą „viskio karą“ dėl Hanso salos.

Nors šalys ir toliau nesutarė dėl teritorinio salos statuso, valdžios sugebėjo tęsti „viskio karą“ ir šiame nesutarime išlaikyti gerą humoro dozę.

Danijos ambasadorius JAV, Peteris Takso Jensenas, pasakoja, kad „kai į salą keliauja Danijos kariuomenė, palieka ten šnapso butelį. O kai ten atkeliauja Kanados pajėgos, palieka kanadietiško viskio „Canadian club“ butelį ir ženklą su užrašu „Sveiki atvykę į Kanadą!“.

Šiuo metu kuriamas planas, pagal kurį Hanso sala gali būti paversta bendra teritorija, kurią kartu valdys arčiausiai salos esančios tiek Kanados, tiek Danijos savivaldybės.