Sekmadienis, oras geras, o žmonių ant Dubingių piliakalnio arba prie ežero Dubingių poilsiavietėje - vos vienas kitas. Todėl ir sakau, kad Dubingiai - nepelnytai neįvertinti, su tokia gamta ir tokiu atstumu nuo Vilniaus, kada nors jie turės bent trečdalį Trakų srauto, kur savaitgalį net mašiną prisiparkuoti sudėtinga.

Tikslas buvo paprastas - aplankyti Dubingių piliakalnį, nes jau senokai ant jo nebuvome. Vaizdai nuo jo į ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą:

Medinis tiltas per Asveją nuo Dubingių piliakalnio (beje, pirmasis medinis tiltas per ežerą Lietuvoje, pastatytas Smetonos prieš 80 metų):

Piliakalnio (tiksliau - piliavietė, bet piliakalnis man gražiau) vieta nereali, kažkada buvo saloje, dabar čia pusiasalis, kurį beveik iš visų pusių supa vanduo:

Dubingiai turi labai seną istoriją, minimi nuo 14 amžiaus. Po Žalgirio mūšio Vytautas čia buvo pastatęs bažnyčią, kuri vėliau sugriauta, 17 a. vėl atstatyta, ir kurios liekanos dar buvo visai neseniai matomos. Dabar ant pamatų atkurta bažnyčios forma.

Bažnyčios kapavietėje 2004 m. rasti kelių Radvilų palaikai, kurie, po tyrimų, čia perlaidoti 2009 m.

Nenufotografavom, bet ant Dubingių piliakalnio išliko ir pilies liekanos - skliautiniai rūsiai su pamatais. Dabar ant jų pastatytas savotiškas pastatas-muziejus, kuris, kaip dažniausiai būna su Lietuvos turistiniais objektais, nedirba tuo metu, kada daugiausiai šansų sulaukti turistų - sekmadieniais. Tai pažiūrėjom per langus, vaizdas neblogas, reikės grįžti bent jau šeštadienį, kad patektume į vidų.

Ant to paties Dubginių piliakalnio, beje, buvo ir Smetonos vasaros rezidencija, kurios dabar išlikę tik pamatai ir laiptai.

Alkiui numalšinti ieškojom kavinės pačiuose Dubingiuose, tokios ten nėra (išpopuliarės Dubingiai, atsiras ir kavinė, bent jau sezoninė). Tai pavažiavom 3 km į šiaurę nuo miestelio, kur įsikūrusi Dubingių-Litorinos poilsiavietė (sovietinis monstras neblogai modernizuotas, su daug korpusų bei kambarių, ir ne visai, mano nuomone, adekvačiomis kainomis - nuo 185 Lt už kambarį su pusryčiais):

Tam, kad patektum į restoraną, turi susimokėti už įėjimą į visos poilsiavietės teritoriją - 8 Lt žmogui. Jei tik dėl restorano - nebūtų labai verta, bet maisto alternatyvų aplink nelabai yra, be to, už tą patį mokestį gauni ir ežerą. Ir ramybę, nes toks mokestis labai gerai prafiltruoja tautą.

Sekmadienis, praktiškai tuščia, neskaitant poros nedidelių kompanijų paplūdimio gale. Kam grūstis prie kokių Žaliųjų ežerų, nesuprasiu niekada - Asvejos ežere (ir prie ežero) - visiškai tuščia:

Vanduo kaip ir oras:

Tiesa, restoranas. Aptarnavimas labai blogas (labai lėtas, nežino net dienos sriubos ir pan.), bet maistas normalus, į gerąją pusę nei gali tikėtis po tokio aptarnavimo:

Nenorit restorano - yra alternatyva, bobulencija Dubingiuose prie parduotuvės pardavinėjo braškes. Pasinaudojom:

Praktinė info, jei važiuosit iki Dubingių (pasirinkit informacijos internete iš anksto, nes Asvejos regioninio parko lankytojų centras irgi dirba tada, kada ir jų lankytojai sėdi savo darbuose - darbo dienomis, darbo valandomis):

Važiuojant link Molėtų galima važiuoti iki Giedraičių sankryžos, bet daug gražesnis kelias yra arčiau, sukant į dešinę ties ženklu „Dubingiai 11 km“. Kalnai pakalnės, ir vingiai - pasiimkite maišelių į mašiną, gali prireikti keleiviams, jei važiuosite linksmesniu greičiu.

Asvejos regioninio parko svetainėje yra daugiau info, jei reikia viso parko schemos, ji čia (reikėtų ten kada nors panaršyti visą savaitgalį, tikrai daug vertų dėmesio vietų turėtų būti). Ir pora maršrutų, kuriuos siūlo išbandyti pats regioninis parkas: pirmas, antras.

Važiuokit. Maršrutas su dviem posūkiais iš Vilniaus, paprasčiau nebūna.

Gero kelio!