Didžiosios Zimbabvės statybininkų mįslės negalėjo įminti net juos pranokusios civilizacijos

Vėlyvajame geležies amžiuje šioje vietoje klestėjo senovinės Zimbabvės karalystės sostine. Šiandien čia stūkso įspūdingi griuvėsiai, kasmet sutraukiantys pulkus atvykėlių iš viso pasaulio.

Taip pat skaitykite: Pradingę ir vėl atrasti pasaulio miestai

arba: Roraimos kalnas, kuriame A. K. Doilis „apgyvendino“ dinozaurus

Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!

Atvykėlių, sulekiančių čia tam, kad gyvai pamatytų, kaip dešimtys didžiulių įtvirtinimų pastatyti dažnam vakariečiui šiandien mažai žinomos senovės civilizacijos - beje, nenaudojant jokių mums įprastų statybinių medžiagų. Netgi primityviausio statybinio skiedinio.

Didžiosios Zimbabvės statybos pradėtos XI a. ir tęsėsi iki XIV a. Klestėjimo laikotarpiu miestas užėmė 722 hektarų plotą, spėjama, kad čia gyveno apie 18 000 žmonių. Didžiojoje Zimbabvėje rezidavo karalystės valdovas, miestas buvo įtvirtintas masyviomis sienomis, pastatytomis nenaudojant skiedinio.

XV a. miestas dėl gerai nežinomų priežasčių žlugo ir buvo apleistas. Europiečiai apie Didžiąją Zimbabvę plačiau sužinojo XIX a. pab. Pradžioje netgi buvo neigiama, kad šį miestą pastatė juodaodžiai, nes netikėta, kad jie galėję sukurti monumentaliosios architektūros statinių (Rodezijoje buvo draudžiama teigti afrikietišką šio statinio kilmę).

Miesto pavadinimas yra šonų kilmės, bet jo etimologija nėra aiški – siūlomi variantai yra „didieji akmenų namai“, „garbinimo namai“, „mirusiųjų namai“. Pietų Rodezijai paskelbus nepriklausomybę, Zimbabvės pavadinimas pasirinktas naujajai valstybei.

Miesto teritorija buvo gyvenama nuo IV a. žmonių, besivertusių žemdirbyste ir mokėjusių apdirbti geležį. Akmeninių konstrukcijų statyba pradėta XI a. ir tęsėsi 300 metų. Didžioji Zimbabvė yra vienas seniausių ir masyviausių statinių Pietų Afrikoje, savo amžiumi nusileidžianti tik Mapungubvei (PAR).

Svarbiausias miesto statinys yra vadinamas didžiuoju užtvaru – jis turėjo 11 m aukščio ir 250 m ilgio sieną. Šis statinys yra didžiausias senovinis statinys visoje Užusachario Afrikoje. 1531 m. Didžiąją Zimbabvę (Symbaoe) aprašė portugalas Vicente Pegado.

Aplink didįjį užtvarą gausu kitų archeologinių liekanų, kurios išskiriamos į „kalvų kompleksą“ ir „slėnio kompleksą“. Manoma, kad šie kompleksai išaugo palaipsniui – XII a. valdovo rūmai perkelti iš „kalvų komplekso“ į „didįjį užtvarą“, o XVI a. – į „slėnio kompleksą“.

Tarp žymiausių Didžiosios Zimbabvės radinių yra 8 Zimbabvės Paukščių egzemplioriai, išraižyti ant miesto sienų. Taip pat rasta skalūno figūrėlių, keramikos, geležies, dramblio kaulo dirbinių, auksinių papuošalų, bronzinių ietigalių, vario liejinių.

1986 m. Didžioji Zimbabvė įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.