Aukščiausia parko vietaClingmans Dome (2025 m). Parkas įkurtas 1934 m. JAV Kongreso nutarimu, siekiant išsaugoti unikalią kalnų gamtą.

Kalnuose iškrinta daug kritulių (1400–2200 mm), dėl to susidaro rūkai. Net 95 procentų parko teritorijos dengia miškai (daugiausia mišrieji ir spygliuočiai). Apie 10 tūkst. gyvūnų ir augalų rūšių sutinkama miškuose. Nacionaliniame parke saugomi nykstantys juodieji lokiai (čia jų priskaičiuojama apie 1800).

Didžiųjų Rūko kalnų nacionalinio parko apylinkės - vienas anksčiausiai europiečių apgyvendintų kraštų šiose Šiaurės Amerikos žemyno platumuose. Iki atsikraustant čia atvykėliams, šios apylinkės buvo gausiai apgyvendintos Čerokių genčių indėnų.

Vis dėlto, naujiesiems amerikiečiams kraustantis vis toliau į vakarus, 1830 m. tuometinis JAV prezidentas Endriu Džeksonas (Andrew Jackson) priėmė garsųjį Indėnų iškeldinimo aktą (ang. Indian Removal Act), kurio pagrindu visi iki šiol čia gyvenę vietiniai buvo priverstinai iškraustomi į rytus nuo Misisipės. Tokiai atvykėlių savivalei pakluso ne visi - kovingieji Tsali genties atstovai pasitraukė į kalnus, kur vykdė aktyvų pasipriešinimą tuometinei JAV politikai. Būtent šiuose rezistencijos aroduose šiandien ir plyti Didžiųjų Rūko kalnų nacionalinis parkas.

1983 m. parkas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.