Daiktas, kurį prancūzai laiko neatsiejama Paryžiaus dalimi

Paryžius garsėja ne tik Eifelio bokštu, Eliziejaus laukais ir Dievo motinos katedra, bet ir kavinėmis gatvėse. Nuo 1920 m. viena nedidelė bendrovė nulėmė savitų Paryžiaus bistro lauko kėdžių išvaizdą.

Visame mieste gausu kavinių ir bistro gatvių kampuose, kuriose paryžiečiai ir turistai gurkšnoja vyną, kavą ar tiesiog alų ir stebi miesto gyvenimą. Jei atsisėsite prie apskrito bistro stalo ir atsigręšite ant pintos kėdės atkaltės pamatysite užrašą: „Maison J. Gatti - Fabricant depuis 1920.“

Garsiausios iš šių kėdžių buvo gamintos rankomis, jas gamino vienos kompanijos darbuotojai nuo džiazo laikų. Pradedant didingu Georges V viešbučiu, Belle Epoque prabangia elegancija, garsiomis kavinėmis, kaip antai, „la Rotonde Montparnasse“, Gatti kėdės padėjo sukurti Paryžiaus paslaptį.

Kai Simone de Beauvoir ir Jeanas Paulis Satre‘as susitikdavo „les Deux Magots“, kai Ernestas Hemingway popietėmis dirbdavo „Cafe de Flore“, jie veikiausiai sėdėdavo ant Maison Gatti pagamintų kėdžių.

Kėdes iki šiol galima rankomis, kaip ir prieš 100 metų, ramiame Paryžiaus priemiestyje Villemere, apie 50 km į pietus. Kėdės pinamos iš Malakos nendrių ir buksmedžio, per daugelį metų jos nepasikeitė, meistrai perduoda savo amato subtilybes iš kartos į kartą.