Taip pat skaitykite: Portugalijoje gyvenusi Violeta: neapsigaukite - čia būna ir sniego, ir pūgų
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi!
Jauna mergina išvyko į Belgiją mokytis ir čia sutiko savo mylimąjį, su kuriuo visai neseniai sumainė aukso žiedus.
- Kokia veikla užsiiminėjai gyvendama Lietuvoje? Kaip tau sekėsi?
Gyvenant Lietuvoje pagrindinės dvi mano veiklos buvo moksleivė ir studentė. Joniškyje baigiau mokyklą, Kaune studijavau socialinį darbą. Man šios studijos labai patiko, todėl ir sekėsi labai gerai.
- Papasakok, kaip nutiko, kad išvykai gyventi į Belgiją?
Besimokydama antrame kurse sudalyvavau studentų mainų programoje Erasmus. Galėjau rinktis iš dviejų šalių, kurių viena ir buvo Belgija. Tiesą pasakius, apie šią šalį nežinojau beveik nieko, tik tiek, kad ji Europos Sąjungos narė. Teko pasiimti žemėlapį ir išsiaiškinti, kur išvykstu pusei metų. Taip pirmą kartą atsidūriau Belgijoje.
Ir žinoma... ten sutikau savo vyrą. Be galo įsimylėjom vienas kitą, vienas nuo kito negalėjom būti atskirai, tad teko nuspręsti, kuris pas kurį atvyks gyventi. Pakalbėję abu lengvai nusprendėm, kad tai aš būsiu toji, kuri atsikraustys gyventi į svečią šalį. Kadangi turiu socialinio darbo išsilavinimą, galiu lengvai adaptuotis, o mano vyras studijavo apie vaisius, jų auginimą ir priežiūrą. Jam dar net nebaigus studijų pasipylė įvairūs darbų pasiūlymai. Todėl galima sakyti, kad sprendimas pats apsisprendė. Pasirinkome patogiausia išeitį.
- Kaip sekėsi apsigyventi Belgijoje – kokie buvo pirmieji įspūdžiai? Ar iškilo kokių nors sunkumų?
Nuo pat pirmo vizito man Belgija labai patiko. Kadangi gyvenu Flandrijos regione, galiu tik girti ir girti čia esančią puikią tvarką, gatvių švarą ir gražumą bei tai, kas man patiko labiausiai – čia juočiausi kuo saugiausiai naktį, eidama gatve. Tai ir daugelis kitų smulkmenų mane papirko.
Tiesa, atsikrausčius čia iškilo vienas sunkumas. Atitinkami asmenys Belgijoje svarsto ar pripažinti mano įgytą išslavanimą, diplomą, galiojančiu ar ne. Visas šis procesas trunka ilgai, daug popierizmo ir jau darosi aišku, kad daug ką reikės pakartotinai studijuoti, susipažinti su belgišku socialiniu darbu.
- Lietuviai dažnai vartoja posakį „ramus kaip belgas“. Ar iš tikro belgai tokie ramūs?
Oi, tikrai ne! Dar reiktų gerokai pagalvoti, kurie ramesni – lietuviai ar belgai. Belgai nėra ramūs, jie tiesiog gerokai atsargesni, kas manau yra normalu. Žmonių, kurių nepažįsta, arti nelabai prisileidžia, tačiau kai gauna galimybę susipažinti – viskas pasikeičia iš esmės.
Šie žmonės labai šilti, draugiški, daugeliu atveju labai optimistiški, mėgsta šypsotis, sveikintis, yra paslaugūs ir labai mandagūs vairuotojai. Labai mėgsta išeiti pasižmonėti, sėdėti baruose, plepėti, o studentai nepraleidžia nei vienos progos pasilinksminti. Ir jie mėgsta labai garsiai juoktis! Jie taip pat vertina gerą maistą, vyną, šeimą, draugus. Jiems be galo svarbus išsilavinimas.
Kai mano šeima čia viešėjo, vis stebėjosi kodėl belgai tiek daug šypsosi, na ir dar sveikinasi visi, juk nepažįstami! Na, bet jau tokie tie belgai yra, niekada negaili laiko draugiškumui. Dažnai sako: „oi, neturiu laiko kalbėti, turiu lėkti“, bet kai jau randa laiko, tai gali plepėti nesustodami.
Kai žiuriu belgiškas laidas, vis stebiuosi ir sakau savo vyrui, kad tie belgai labai iškalbingi, taip lengvai dėsto mintis. Gal ir atrodo, kad labai jau giriu belgus, bet gal man čia tik taip pasisekė, kad mane tik geri žmonės supa.
- O kur patrauklesni vyrai – Belgijoje ar Lietuvoje?
Belgijoje. Kai atvykau čia studijuoti vienas iš pirmų pastebėjimų buvo, kad čia labai gražūs vyrai. Ir tų gražių labai daug. Bet manau, kad savaime aišku, jog čia kuo tikriausias skonio reikalas.
- Ne per seniausiai atšokai vestuves su savo vyru, kuris yra belgas. Ar teko susidurti su kokiais nors neigiamais komentarais ar kritika, kad tavo vyras ne lietuvis?
Na, mano mamai ir broliams buvo netikėta, kad mano vyras, tada dar draugas, yra belgas, bet niekada dėl to nejaučiau neigiamių emocijų ar priešiško požiūrio. O ir mano vyras toks meškiukas, norisi su juo bendrauti, apkabinti, ir jis pats labai komunikabilus, lankstus, moka labai greitai integruotis.
Na ir šiaip, mano vyras paprastas belgas, vargu ar būdamas Lietuvoje išsiskirtų iš lietuvių minios savo išvaizda, nebent tuo, kad kalba kita. Mūsų kultūros taip pat nesipeša tarpusavyje, švenčiame tas pačias tradicines šventes.
- O kaip planuojate auginti vaikus, kurios kalbos mokyti, kurios šalies tradicijų mokyti?
O kaip juos reiktų auginti? (šypsosi) Iš tikro, tai neturim kažkokios schemos, kaip užauginti vaiką, bet mes iš visų jėgų stengsimės, kad vaikas nebūtų suvaržytas visokių taisyklių ir žodžio negalima. Būti liberaliais mums svarbu, todėl tokias vertybės, su pagarbos ir atsakomybės prieskoniu, diegsime ir vaikams.
Pirmos dvi kalbos žinoma bus lietuvių ir olandų, tačiau gali taip nutikti, kad įsikiš ir anglų kalba. Aš nors ir moku olandų kalbą, su vyru vis tiek kalbu angliškai, nes tai tiesiog paprasta kasdienybė, prie kurios per keturis metus pripratome.
Mūsų su vyru tradicijos ir vertybės tokios pat. Šią situaciją lengvina ir tai, kad abu esame tikintys krikščionys, todėl šiuo klausimu – mums viskas kaip per sviestą. Mums abiems svarbiausios vertybės tai šeima ir jaukumas joje. Todėl iš paskutiniųjų stengsimės, kad šios vertybės būtų svarbios ir mūsų vaikams.
- Jau kurį laiką gyveni Belgijoje, tad gal jau pastebėjai, kokie didžiausi skirtumai tarp šių šalių?
Ekonominių atžvilgiu jaučiu didelį skirtumą tarp Belgijos ir Lietuvos. Belgija, keletu žingsneliu toliau, nei Lietuva. Nežinau, kaip tinkamai išsireikšti, bet Belgijoje ekonomiškai galiu lengviau kvėpuoti.
Taip, visi gyvenantys Belgijoje moka didžiausius mokesčius, bet valstybė leidžia uždirbti, kad tuos mokesčius sumokėtum ir dar lieka pinigų dviračiui, rūbui ar skanesniam sūriui nusipirkti. Gal dėl to ir patys belgai yra labiau atsipalaidavę, nei lietuviai, daugiau šviesos jų akyse, mažiau negatyvumo ir bambėjimo.
Tačiau Lietuva turi nuostabią gamtą, jūrą, laukinius gyvūnėlius. Šito Belgija gali tik pavydėti.
- Galiausiai – kur jautiesi laimingesnė?
Belgijoje. Arba ten, kur su manimi yra mano vyras. Gal skamba ir labai banaliai, bet taip jau yra. Turbūt todėl ir apvyniojome vienas kitą įžadais – iki kol mirtis mus išskirs. Belgijoje esu labai laiminga. Į Lietuvą visada buvo, yra ir bus gera sugrįžti. Vis gi – tai mano tėvynė.