Vėliau Zalcburgo vietovės tapo nepriklausoma Bažnyčios valstybe, kuri buvo vadinama „Šiaurės Roma“. Suverenių valdovų pareigas ėjo princai arkivyskupai, turėję tiek dvasinius, tiek pasaulinius įgaliojimus. Būtent jie pastatė vaizdingą miestą, kurį regime šiandien: erdvias aikštes, žavias siauras gatveles, daugybę bažnyčių ir vienuolynų, įspūdingas pilis ir rūmus, apsuptus plačių sodų ir parkų.
Netaisyklingi kampai, intriguojančios gatvelės ir smalsios varpinės – viskas įsikūrę tarp Mionchsbergo (Vienuolio) kalno ir Zalcacho upės.
Aiškiam Zalcburgo siluete dominuoja Hohenzalcburgo tvirtovė, sėkmingai saugojusi miestą daugiau nei 900 metų. Šiandien ji laikoma geriausiai išlikusia Viduramžių tvirtove visoje Vidurio Europoje.
Jos lankytojai turi galimybę nusikelti laiku atgal ir patyrinėti daugybę jos kamerų arba atsipalaiduoti klausant muzikos, kuria taip garsėja Zalcburgas.
Zalcburgo paveikslas nebūtų pilnas, jei nepaminėtume kvapą gniaužiančių jo apylinkių: žydrų ledynų vandens ežerų, žavių nesenstančių kaimelių, saldžiai kvepiančių pievų ir didingųjų Alpių. Tai intriguojantis regionas su nesibaigiančiais atradimais ir nuotykių galimybėmis.
