Taip pat skaitykite: Kodėl Švedija piliečiams – pati geriausia?
Sekite Perpasaulį.lt naujienas Facebooke! Tapkite mūsų gerbėju ir naudingas žinias keliaujantiesiems bei naujausius keliautojams aktualius įvykius sužinokite pirmi! Taip pat skaitykite Perpasauli.lt naujienas ir savo išmaniajame telefone. Parsisiųsti programėles: „Android“.
Plakatai miesto gatvėse skelbia: I live life online (Gyvenu internete); My world has no borders (Mano pasaulis yra be sienų); Fastest internet ever (Sparčiausias internetas); Download a full movie in the time it takes to make the popcorn (Parsisiųsk filmą, kol darysiesi spragėsių).
„Nesunku pajusti tą energiją, – sako Solomonas. – Miestą, šalį, visą žemyną apėmęs noras atsinaujinti.“
Abi Solomono Kingo Benge bendrovės įsikūrusios tame pačiame triukšmingos Kampalos gatvės priemiesčio pastate. Ketvirto aukšto kairėje pusėje yra multimedijos firma „Elemental Edge“, o dešinėje – interneto sprendimų firma „Node Six“.
Vos dvidešimties Solomonas įkūrė pirmą bendrovę. Tada, daugiau kaip prieš dešimtmetį, dar buvo tik pati Afrikos skaitmeninės revoliucijos pradžia. Šiandien į pietus nuo Sacharos esanti šio žemyno dalis yra viena greičiausiai pasaulyje augančių mobiliųjų telefonų, planšetinių ir nešiojamųjų kompiuterių rinkų.
2014 metų pabaigoje regione mobiliuosius telefonus turėjo 635 milijonai žmonių, 2019-ųjų gale jų turėtų būti 930 milijonų. Uganda yra trečioje vietoje (po Nigerijos ir Kongo Demokratinės Respublikos) tarp visų Afrikos šalių, kuriose jų skaičius auga sparčiausiai.
Mobilieji telefonai į Afriką atnešė daug pokyčių. Jie leido peršokti keletą vystymosi etapų: gyventojai, kurie niekada neturėjo fiksuotojo ryšio telefono ar kompiuterio, naudojasi mobiliuoju internetu; tie, kurie niekada neturėjo banko sąskaitos, dabar už elektrą ir mokslą susimoka telefonu.
Mobiliojo mokėjimo paslaugų teikėjai, tokie kaip Kenijos „M-Pesa“, yra geriausias Afrikos pažangos pavyzdys. Kenijoje iš daugiau kaip 35 milijonų naudotojų maždaug 24 milijonai mobiliaisiais telefonais tvarko savo banko sąskaitas. Ugandoje tokių asmenų yra daugiau kaip 17,6 milijono.
Negana to, Afrikoje kuriama ir gaminama aparatinė įranga, pavyzdžiui, Ganos bendrovės „Rlg“ išmanieji telefonai ir nešiojamieji kompiuteriai, Kongo gamintojo planšetiniai kompiuteriai „Way-C“ ar Kenijos bendrovės belaidis modemas ir maršruto parinktuvas BRCK.
Kai atsivėrė interneto platybės, Solomonas Kingas ką tik buvo baigęs vieną geriausių šalies vidurinių mokyklų. Kadangi iki tolesnių studijų pradžios dar buvo likę devyni mėnesiai, Solomonas ėmė dirbti interneto kavinėje. Tiesą sakant, dažnai joje net gyvendavo – leido naktis prie kompiuterio ekrano ir namo grįždavo tik persirengti.
Visą tą laiką jis siurbė informaciją apie techniką, meną, dizainą, fotografiją, programavimą. O kai pradėjo mokytis universitete, suprato, kad tik švaisto laiką. Nesibaigus net pirmam semestrui metė gamtos mokslų pedagogikos studijas ir susirado programuotojo darbą. Po šešių mėnesių jau dirbo savarankiškai.
Ugandos informacinių technologijų bendruomenė maža, tačiau jos noras siekti permainų didelis. Būriai jaunuolių dabar apimti išradimų karštligės. Yra daugybė tokių, kurie užsimojo mobiliosiomis programomis pakeisti visą Afriką, kurie vadovaujasi šūkiu: „Rask problemą ir spręsk ją programine įranga.“ Jų užsidegimas begalinis, bet ribotas realybės suvokimas: dažnai pinigai ir verslo planai jiems tik antraeilis dalykas po misionieriško entuziazmo ir pripažinimo alkio.
„Šie vaikai sukuria puikią programą, laimi kokį nors paskatinamąjį prizą, bet neturi ilgalaikio finansavimo modelio, – sako Solomonas. – Jiems svarbu tik technika ir kūryba.“ Daugelis idėjų nustumiamos į šalį dar nepradėjusios nešti pelno.
Bet pamažu padėtis turėtų keistis. Pastaraisiais metais Užsachario Afrikoje atsirado dešimtys technologijų centrų, kurie kuriantiesiems verslą siūlo pinigų ir teikia konsultacijas: „iSpace“ Akroje (Gana), „Hypercube Hub“ Hararėje (Zimbabvė), „kLab“ Kigalyje (Ruanada). Vien Nairobyje (Kenija) esančiame centre „iHub“ sukurta daugiau kaip 150 pradedančiųjų įmonių. Visame žemyne jau yra maždaug 100 tokių centrų, vidutiniškai kas dvi savaites duris atveria naujas.
Jaunas Kampalos technologijų sektorius dar negali gyvuoti be rėmėjų, skatinamųjų premijų, stipendijų ir užsienio investuotojų. „Iš vietos bankų pradedančiosios įmonės pinigų beveik negauna, – sako Collinsas Mugume. – Ir privatūs Ugandos investuotojai vis dar gyvena statybų pasaulyje: statyti namus ir fabrikus – čia tai verslas. Interneto idėjų jie nesuprastų.“
Tačiau reikia, kad šalies jaunoji karta pati kurtųsi darbo vietas, nes jaunimo nedarbas čia vienas didžiausių žemyne. Galima imti pavyzdį kad ir iš Collinso Mugume, kuris įmonės steigia vieną po kitos. Vos baigus studijas buvo technologijų žurnalas, kurio leidybą po kelių mėnesių teko nutraukti. Tada – prekių pristatymo tarnyba, kurioje dirbant kilo kainų palyginimo programos idėja. Mobilioji programa „Meka“ virto interneto svetaine mažmenininkams, o ši kada nors turėtų tapti ugandietiška „Amazon“. Šiuo metu klientų dar mažai, bet Mugume tvirtai tiki, kad „Mekos“ laikas ateis.
Tai ištrauka iš žurnalo GEO straipsnio „Ugandos informatikai“. Visą straipsnį skaitykite žurnalo GEO gegužės numeryje. Prenumeruoti žurnalą galite ČIA.