Ge­riau už kal­nus ga­li bū­ti tik kal­nai, ku­riuo­se dar ne­si bu­vęs, – dai­na­vo Vla­di­mi­ras Vy­soc­kis. Ne­ži­nia, ar ru­sų bar­dui yra te­kę juos įveik­ti, bet aly­tiš­kiui Al­gi­man­tui Mic­ke­vi­čiui – ne kar­tą, taip pat ir aukš­tu­mi­nes, dau­giau nei 6 ki­lo­met­rų, vir­šu­kal­nes, rei­ka­lau­jan­čias ypa­tin­gos iš­tver­mės ir tech­ni­nio pa­si­ren­gi­mo.
© Shutterstock nuotr.

„Dau­gu­mai toks ko­pi­mas sun­kiai pa­ke­lia­ma ka­tor­ga. Kal­nų pa­ži­ni­mo džiaugs­mas ap­lan­ko tik tuos, ku­riems al­pi­niz­mas yra ho­bis“, – sa­ko pa­šne­ko­vas, dar aš­tun­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je pa­sklei­dęs al­pi­niz­mo vi­ru­są bei at­vė­ręs kal­nų pa­sau­lio du­ris ne vie­nam aly­tiš­kiui, ku­rie už tai jam iki šiol dė­kin­gi.

Lituanicą štur­ma­vo tris kar­tus

Šie me­tai – ju­bi­lie­ji­niai, skai­čiuo­jant nuo 1964-ųjų, kai lie­tu­vių al­pi­nis­tai Pa­my­ro kal­nuo­se (Ta­dži­ki­ja) įko­pė į tris nie­kie­no dar ne­įveik­tas vir­šu­kal­nes. Joms su­tei­kė Mi­ka­lo­jaus Kon­stan­ti­no Čiur­lio­nio (6030 met­rų), Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio (6140 met­rų ir Lie­tu­vos (6130 met­rų) var­dus.

Pa­mi­nė­da­mi eks­pe­di­ci­jos 50-me­tį, šie­met rug­pjū­tį be­veik še­šios de­šim­tys al­pi­nis­tų iš­vy­ko į Pa­my­rą. Di­džiau­sio­je per vi­są al­pi­niz­mo is­to­ri­ją eks­pe­di­ci­jo­je į šiuos kal­nus da­ly­va­vo ir aly­tiš­kis A.Mic­ke­vi­čius.

„Pa­my­ras ne vel­tui va­di­na­mas pa­čiais lie­tu­viš­kiau­siais kal­nais – juo­se yra dau­giau kaip dvi­de­šimt vir­šu­kal­nių, ku­rioms su­teik­ti lie­tu­viš­ki var­dai. Ne vi­sos jos ofi­cia­liai įtei­sin­tos, ta­čiau al­pi­nis­tų že­mė­la­piuo­se pa­žy­mė­tos. Šią va­sa­rą su­reng­tos eks­pe­di­ci­jos tiks­las bu­vo ne tik įkop­ti į vir­šu­kal­nes, bet ir pa­lik­ti jo­se re­ga­li­jas su pa­va­di­ni­mu, ko­or­di­na­tė­mis, aukš­čio nuo­ro­da, pa­ga­min­tas spe­cia­liai kiek­vie­nai vir­šu­kal­nei“, – pa­sa­ko­ja A.Mic­ke­vi­čius.

Ve­te­ra­nų ko­man­da, ku­rio­je ko­pė ir aly­tiš­kis, sėk­min­gai įvei­kė M.K.Čiur­lio­nio vir­šū­nę, o Litu­anicą štur­ma­vo net tris kar­tus, bet ne­sėk­min­gai. Pri­trū­ko vi­sai ne­daug – su­truk­dė pa­bju­ręs oras.

Su Lie­tu­va (yra dvi viršukalnės tuo pačiu vardu) su­si­jęs ir pir­ma­sis lie­tu­vių al­pi­nis­tų ban­dy­mas įveik­ti aukš­tu­mi­nes (per 6 ki­lo­met­rų) vir­šu­kal­nes. Ka­dan­gi sa­va­ran­kiš­kai to pa­da­ry­ti 1964 me­tais ne­ga­lė­jo (TSRS bu­vo ke­lia­mi spe­cia­lūs rei­ka­la­vi­mai al­pi­nis­tų kva­li­fi­ka­ci­jai), tai ko­pė kar­tu su mask­vie­čiais ko­le­go­mis. Vis dėl­to lie­tu­viai Pa­my­re įsi­gud­ri­no su­reng­ti sa­va­ran­kiš­ką eks­pe­di­ci­ją ir vie­ną tuo me­tu dar be­var­džių vir­šū­nių pa­va­din­ti ne Ta­ry­bų, o tie­siog Lie­tu­vos var­du. Įtei­sin­ti pa­va­di­ni­mą anuo­met ne­bu­vo pa­pras­ta, tam rei­kė­jo ne tik tiks­lių kar­to­gra­finių duo­me­nų, bet ir TSRS Mi­nist­rų Ta­ry­bos įsa­ky­mo. Šian­dien al­pi­nis­tų že­mė­la­piuo­se lie­tu­viš­kos vir­šu­kal­nės pa­žen­klin­tos, bet iki ga­lo jas įtei­sin­ti ir bu­vo vie­nas svar­biau­sių eks­pe­di­ci­jos, ku­rio­je da­ly­va­vo ir A.Mic­ke­vi­čius, tiks­lų. Lie­tu­vos ke­liau­to­jų są­jun­gos pre­zi­den­to Al­gi­man­to Ju­ce­vi­čiaus va­do­vau­ja­mos ve­te­ra­nų, su­au­gu­sių­jų ir jau­ni­mo ko­man­dos pa­sie­kė vi­sas lie­tu­viš­kas Pa­my­ro vir­šu­kal­nes ir pa­li­ko ten nu­ma­ty­tus žen­klus, o pa­pė­dė­se mi­nė­jo 1964 me­tų eks­pe­di­ci­ją, iš­kė­lė tri­spal­vę.

Ant pa­sau­lio sto­go iš­ly­dė­jo aly­tiš­kiai ben­dra­žy­giai

A.Mic­ke­vi­čius – vie­nin­te­lis al­pi­nis­tas iš Dzū­ki­jos, šią va­sa­rą da­ly­va­vęs ju­bi­lie­ji­nė­je eks­pe­di­ci­jo­je į lie­tu­viš­ką­jį Pa­my­rą (šie kal­nai dar va­di­na­mi pa­sau­lio sto­gu). Ar mū­sų kraš­te ne­be­li­ko kal­nų mė­gė­jų? Pa­si­ro­do, jų yra, ta­čiau am­žius ir svei­ka­ta ne vi­siems lei­džia leis­tis į to­li­mes­nes eks­pe­di­ci­jas. Al­pi­niz­mo ir spor­ti­nio kal­nų tu­riz­mo vi­ru­są Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je ka­dai­se pa­sklei­dęs A.Mic­ke­vi­čius sa­vo pa­vyz­džiu pa­tvir­ti­na se­ną tie­są – vie­no žmo­gaus pa­stan­gos ga­li lem­ti la­bai daug, jei jis ti­ki tuo, ką da­ro.

„Į Aly­tų at­va­žia­vau 1970 me­tais, pra­dė­jau dirb­ti ma­ši­nų ga­myk­lo­je, ten įkū­rė­me spor­ti­nio tu­riz­mo sek­ci­ją, nes iki tol vi­sas „tu­riz­mas“ baig­da­vo­si są­skry­džiais. Ar­ba su ke­lia­la­piais vi­si ke­liau­da­vo, au­to­bu­sais, leng­vai ir pa­to­giai, kaip da­bar vi­so­je Eu­ro­po­je (mes juo­kais juos va­din­da­vo­me „če­mo­danš­či­kais“). Vė­liau Eks­pe­ri­men­ti­nia­me na­mų sta­ty­bos kom­bi­na­te at­si­ra­do ir al­pi­niz­mo sek­ci­ja“, – A.Mic­ke­vi­čius pri­si­me­na tuos lai­kus, kai Aly­tus bu­vo ge­ro­kai ma­žes­nis, bet ja­me ne­sun­kiai at­si­ra­do apie pu­sė šim­to žmo­nių, no­rin­čių iš­mok­ti kop­ti į kal­nus, o at­kak­liau­sie­ji sa­vo tiks­lą ir pa­sie­kė.

Tre­ni­ruo­da­vo­si Dai­nų slė­ny­je, ant ak­me­ni­nių se­no­jo ge­le­žin­ke­lio til­to at­ra­mų, su spe­cia­lia įran­ga – lip­da­vo aukš­tyn sie­na su vir­vė­mis ir kab­liais. 1979 me­tais A.Mic­ke­vi­čius jau ve­dė de­šim­ties aly­tiš­kių gru­pę į Aks­ti­no vir­šū­nę (4250 met­rų) Tian Ša­ny­je. Dau­gu­mai pir­ma ir ne­pa­mirš­ta­ma ke­lio­nė į kal­nus buvo Pamyro Alajus. Ko­man­do­je la­bai pra­ver­tė gy­dy­to­jos Va­len­ti­nos Rėk­lai­tie­nės pro­fe­si­nės ži­nios, ko­pė Vla­das Sta­ne­vi­čius, Eu­ge­nijus Vichrovas, Kostas Perminas su žmona, Petras Ogilba, Benas Karosas, Ge­na­di­jus Ma­ke­je­vas, An­ta­nas Man­dei­ka.

„Gal tik Va­len­ti­na Rėk­lai­tie­nė po to dau­giau į kal­nus nė­jo, o vi­si ki­ti ta­po iš­ti­ki­mais ben­dra­žy­giais, su ku­riais lei­do­mės į ne vie­ną kal­nų eks­pe­di­ci­ją. Į lie­tu­viš­kas Pa­my­ro vir­šū­nes jie ma­ne taip pat iš­ly­dė­jo šią va­sa­rą“, – A.Mic­ke­vi­čius ne­sle­pia: tai bu­vo la­bai jau­di­nan­ti aki­mir­ka.

Kal­nai įsi­lei­džia ne vi­sus

Al­pi­niz­mu su­si­do­mė­jęs 1967 me­tais, A.Mic­ke­vi­čius sker­sai iš­il­gai iš­mai­šė bu­vu­sios Ta­ry­bų Są­jun­gos te­ri­to­ri­jo­je esan­čius kal­ny­nus – Kau­ka­zo, Al­ta­jaus, Tian Ša­nio, Pa­my­ro. Ge­ro fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo, iš­tver­mės rei­ka­lau­jan­čioms ke­lio­nėms ruoš­da­vo­si in­ten­sy­viai spor­tuo­da­mas, to mo­kė ir jau­ni­mą.

„Al­pi­niz­mui bu­vo tai­ko­mi to­kie pa­tys rei­ka­la­vi­mai, kaip ir ki­to­se spor­to ša­ko­se, ski­ria­mi at­sky­riai. Ma­no jau­ni­mas daž­nai ne­įveik­da­vo fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo, va­di­na­si, ne­tu­rė­jo to, ko kal­nams rei­kia. Ko bū­tent? Iš­tver­mės. Tu­ri at­si­kel­ti an­trą va­lan­dą nak­ties, šal­ty­je iš­si­vir­ti val­gy­ti, vi­są die­ną kop­ti, o va­ka­re grįž­ti į pa­la­pi­nę, jei rei­kia – dar drau­gą par­neš­ti, iš pas­ku­ti­nių jė­gų val­gy­ti pa­ga­min­ti nak­tį ir vėl vis­ką pra­dė­ti iš nau­jo“, – sa­ko A.Mic­ke­vi­čius, pa­ste­bin­tis, kad al­pi­niz­mas ne kiek­vie­nam, nes ne­už­ten­ka no­rė­ti, – rei­kia ir ga­lė­ti. Tiems, ku­riems kal­nai tam­pa ho­biu, šis už­si­ė­mi­mas su­tei­kia ma­lo­nu­mo. Ki­tiems ga­li pa­si­ro­dy­ti ne­įvei­kia­ma ka­tor­ga. Jau 4 ki­lo­met­rų aukš­ty­je pra­si­de­da kal­nų li­ga, to­dėl or­ga­niz­mui bū­ti­na ak­li­ma­ti­za­ci­ja, o 5–6 ki­lo­met­rų aukš­ty­je ja­me vyks­ta ne­grįž­ta­mos re­ak­ci­jos. Aly­tiš­kis pa­juo­kau­ja: eks­pe­di­ci­jo­je į Pa­my­ro lie­tu­viš­kas vir­šu­kal­nes al­pi­nis­tai ke­lias die­nas ke­lia­vo su gy­va trans­por­to prie­mo­ne – iš­tver­min­gais asi­liu­kais, ta­čiau aukš­čiau kaip 4 ki­lo­met­rai jie ne­li­pa, tai da­ro tik žmo­nės, daž­nai ri­zi­kuo­da­mi svei­ka­ta ir net gy­vy­be.

Asmeninis Algimanto Micke­vi­čiaus rekordas – 7 kilometrų 195 metrų aukštis, kopiant į Ismailo Samani viršukalnę Pamyro kal­nuose (iki 1962 me­tų ži­no­ma Jo­si­fo Sta­li­no, iki 1998 me­tų – Ko­mu­niz­mo var­du). Ją įvei­kė bū­da­mas 30-ies, da­bar aly­tiš­kiui – 64-eri. Jis įko­pė į M.K.Čiur­lio­nio vir­šu­kal­nę, ku­rios aukš­tis yra 5794 met­rai, ir sa­ko pa­siek­ta fi­zi­ne for­ma esan­tis pa­ten­kin­tas. Tie­sa, eks­pe­di­ci­jos me­tu per trisde­šimt die­nų nu­me­tė 13 ki­log­ra­mų svo­rio, o grį­žęs tu­rė­jo rei­ka­lų su me­di­kais, ku­rie ne iš­kart įver­ti­no, kad jų pa­gal­bos rei­kia ul­tra­vio­le­ti­niuo­se spin­du­liuo­se vei­dą nu­de­gu­siam ir or­ga­niz­mą nu­a­li­nu­siam al­pi­nis­tui, o ne tam tik­ro gy­ve­ni­mo bū­do ša­li­nin­kui... A.Mic­ke­vi­čių ši si­tu­a­ci­ja pra­links­mi­no – hu­mo­ro jaus­mui nuo­var­gis ne­pa­ken­kė.

Iš­tvė­rė dvy­li­ka ope­ra­ci­jų

1970 me­tais A.Mic­ke­vi­čius bu­vo pa­ža­dė­jęs sau dar kar­tą su­grįž­ti į Pa­my­ro kal­nus – šį pa­ža­dą iš­te­sė­jo 2014-ųjų va­sa­rą. Ta­čiau tik pats ga­li įver­tin­ti, ko ver­tas bu­vo toks pa­si­ry­ži­mas.

2009 me­tais aly­tiš­kis da­ly­va­vo tu­ria­do­je-al­pi­nia­do­je Ka­ra­ko­lo slė­ny­je Tian Ša­nio kal­ny­ne (Kir­gi­zi­ja). Šis ren­gi­nys bu­vo skir­tas Lie­tu­vos var­do 1000-me­čiui ir Tian Ša­ny­je esan­čios Ge­di­mi­no Aks­ti­no vir­šū­nės 50-me­čiui. Kaip tuo­met sa­kė pats A.Mic­ke­vi­čius – at­si­svei­ki­no su kal­nais. Bet nie­ka­da ne­sa­kyk „nie­ka­da“, ypač jei pa­sau­ly­je dar tiek vir­šu­kal­nių, ku­rio­se ne­bu­vai!

Pra­bė­gus vos me­tams nuo mi­nė­to at­si­svei­ki­ni­mo, aly­tiš­kis ­ko­pė į Elb­ru­so (5642 met­rai) vir­šu­kal­nę Kau­ka­zo kal­nuo­se, bet įvy­ko ne­lai­mė – jis ne­te­ko są­mo­nės, nu­kri­to ir pa­ty­rė la­bai sun­kią pil­vo trau­mą, bu­vo trū­ku­sios ke­pe­nys. Si­tu­a­ci­ją dar pa­blo­gi­no tai, kad al­pi­nis­tas lei­do­si nuo kal­no vie­nas. Jis ne­syk ve­dė į Elb­ru­są aly­tiš­kius, to­dėl šią vir­šu­kal­nę ge­rai pa­ži­no­jo, be to, tą die­ną su sa­vo drau­gais gel­bė­jo pran­cū­zus al­pi­nis­tus. Kas ga­lė­jo pa­gal­vo­ti, kad kar­tu su jais ly­no ke­liu teks nu­leis­ti ir pa­tį gel­bė­to­ją, dėl ku­rio gy­vy­bės ko­vos me­di­kai? A.Mic­ke­vi­čius sku­biai ope­ruo­tas ra­jo­ni­nė­je vie­ti­nio slė­nio li­go­ni­nė­je, ku­rio­je ne­bu­vo ne tik elek­tros, tvar­slia­vos, bet ir krau­jo at­sar­gų. Al­pi­nis­tai jo ra­do gre­ti­ma­me ra­jo­ne ir at­ve­žė tak­si. Lie­tu­vio gy­vy­bę iš­gel­bė­jo kir­gi­zas ka­ro chi­rur­gas, ku­riam sun­kiai su­si­ža­lo­ję kal­nų mė­gė­jai ir pro­fe­sio­na­lai jo­kia nau­jie­na. Kai Al­gi­man­tas at­ga­vo są­mo­nę po ope­ra­ci­jos, gy­dy­to­jai pa­juo­ka­vo: „Prieš ta­ve ope­ra­vo­me du ja­po­nus, dar ko­kie pen­ki–še­ši ap­draus­ti už­sie­nie­čiai al­pi­nis­tai – ir ga­lė­si­me pa­si­sta­ty­ti nau­ją li­go­ni­nę!“

Trau­ki­niu par­ga­ben­tas į Mins­ką, o iš ten re­a­ni­mo­bi­liu, ku­rį at­siun­tė drau­di­mo įmo­nė, pri­sta­ty­tas tie­siai į Aly­taus ap­skri­ties Sta­sio Ku­dir­kos li­go­ni­nę, A.Mic­ke­vi­čius pa­ty­rė dar dvy­li­ka ope­ra­ci­jų, ir tur­būt nie­kas, iš­sky­rus jį pa­tį, ne­be­si­ti­kė­jo, kad ka­da nors dar pa­ma­tys kal­nus, juo­lab į juos kops. Vis dėl­to ste­buk­las įvy­ko – nors per­nai Ste­po­no Da­riaus ir Sta­sio Gi­rė­no 80-me­čiui skir­tos eks­pe­di­ci­jos į Pa­my­ro kal­nus te­ko skau­da­ma šir­di­mi at­si­sa­ky­ti dėl jos iš­va­ka­rė­se at­si­ra­du­sių svei­ka­tos bė­dų, ši va­sa­ra aly­tiš­kiui bu­vo sėk­min­ga. Jam už­te­ko iš­tver­mės ir fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo kop­ti į vir­šu­kal­nes Pa­my­ro kal­nuo­se ir sėk­min­gai baig­ti mė­ne­sį tru­ku­sią eks­pe­di­ci­ją.

Par­ve­žė ak­me­nį obe­lis­kui žu­vu­siems al­pi­nis­tams

„Am­žius al­pi­nis­tams yra ri­ba ne svei­ka­tos ar fi­zi­nio krū­vio, bet fi­nan­si­ne pras­me, nes nuo 65-erių ten­ka mo­kė­ti dvi­gu­bas drau­di­mo įmo­kas, o nuo 70-ies mū­sų ne­be­drau­džia. Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, ką rei­kė­tų da­ry­ti nu­ti­kus ne­lai­mei to­kiu at­ve­ju. Eu­ro­po­je gel­bė­ji­mo ope­ra­ci­jos vyks­ta ci­vi­li­zuo­tai, o ru­sai be­gė­diš­kai nau­do­ja­si ne­lai­me, į nuos­to­lius net ne­nau­do­tą sa­vo įran­gą nu­ra­šo“, – pa­sa­ko­ja A.Mic­ke­vi­čius.

Pa­šne­ko­vas ne­sle­pia: dar gy­ve­na pra­ėju­sios eks­pe­di­ci­jos įspū­džiais, bet jam sma­gu ži­no­ti, kad ki­tą­met or­ga­ni­zuo­ja­ma nau­ja, bus ko­pia­ma į M.K.Čiur­lio­nio vir­šu­kal­nę, o jos ini­cia­to­rius yra kom­po­zi­to­riaus pro­anū­kis Ro­kas Zu­bo­vas.

Aly­tiš­kis ne­spė­lio­ja, į ko­kias ke­lio­nes pats lei­sis ry­toj, nes dar tu­ri ne­iš­pil­dy­tų įsi­pa­rei­go­ji­mų šian­dien. M.K.Čiur­lio­nio me­mo­ria­li­niam mu­zie­jui Drus­ki­nin­kuo­se jis par­ve­žė M.K.Čiur­lio­nio vir­šu­kal­nės Pa­my­ro kal­nuo­se nuo­trau­ką – be­li­ko įteik­ti, o obe­lis­kui žu­vu­siems al­pi­nis­tams ir ke­liau­to­jams ben­dra­min­čiams, ku­rį su bro­liais pa­sta­tė gim­to­jo­je so­dy­bo­je Lie­pa­ko­jų kai­me, – bal­tą ak­me­nį iš Pa­my­ro.

Tapk DELFI Gyvenimo draugu „Facebook“ ir sek naujienas ant savo sienos!

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kelionė į užsienį lietuvėms baigėsi dar neprasidėjusi: apgavo skambi vežėjo reklama (22)

„Keliauk į Gardiną be vizos“ – tokiu vežėjo „ Eurolines “ šūkiu suviliota Edita...

Protestuodami prieš „Brexit“ aplink Europą mina dviračiais: susižavėjo Vilniaus takais (31)

Britas Alexander Colling ir jo žmona italė Chiara užsibrėžė sau tikslą: per pusmetį jie,...

Nauja atostogų kryptis – iš Vilniaus skraidins į Marakešą Maroke (11)

Plėsdama skrydžių tinklą iš Lietuvos „Wizz Air“ pristato naują atostogų kryptį – nuo...

„The Guardian“ paskelbė 10 įdomiausių Vilniaus vietų (42)

Vieno žinomiausių britų dienraščio „ The Guardian “ internete svetainėje pasirodė...

Perspėja dėl kelionių į užsienį – atkreipkite dėmesį iš ko perkate (5)

Jogos, asmenybės ugdymo, dvasinio tobulėjimo, meditacijų, vyrų ar moteriškumo stovyklos, žygiai,...

Top naujienos

Lietuvoje siaučia audra – užfiksuoti pirmieji padariniai tūkstančiai žmonių liko be elektros (305)

Šiandien Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos apsaugos ministerijos išplatino...

Aižėja „valstiečių“ vienybė: bendražygiai šiaušiasi prieš Karbauskį (337)

Mokesčių reforma ir naujas parlamentinis tyrimas – du slenksčiai, už kurių kliūva...

Prabilo dukrą Gražuliui pagimdžiusi palangiškė: visas meilumas dingo man pastojus (1247)

„Kai buvau penktą mėnesį nėščia, jis atėjo pas mane į darbą ir padėjo tris tūkstančius,...

Orai: savaitgalio orai nei iš tolo neprimins tos vasaros, prie kurios pripratome (1)

Paskutinės šios savaitės dienos neprimins prieš tai karščiu alsavusios vasaros – bus vėsu ir...

Fantastiškai atakavę kroatai sutriuškino Argentiną (230)

Pasaulio čempionate ketvirtadienį vakare futbolo gerbėjus kaustė D grupės rinktinių –...

Šio jauno vyro darbą daugelis laikytų košmaru: papasakojo, ką tenka patirti (11)

„Jaunas, bet profesionalus“, – taip Mindaugas Maslauskas yra apibūdinamas žmonių, kurie jį...

Myliu vyrą, bet be meilužio – niekaip... (127)

Niekada nemaniau, kad ištiks tokia bėda, bet gyvenime būna visko. Iš vienos pusės, jaučiuosi...

Moteris pasidalijo karčia patirtimi, kaip įkliuvo sukčiams: likau ir be prekių, ir be pinigų (10)

Į Delfi redakciją kreipėsi mama, kuri tikėtina, kad nukentėjo nuo internetinių sukčių. Moteris...

Pristatęs naują pavadinimą Gudelis kalbėjo apie mažėjančias „Ryto“ skolas ir atsiprašė Kurtinaičio (76)

Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandos sostinėje nebelieka. Nuo ateinančio sezono Vilniaus klubas...

Erika Vitulskienė pristatė savo mados namus: sunkiausia užduotimi tapo modelių paieška (67)

Ketvirtadienio vakarą galerijos „Vilniaus cechas“ patalpose pristatyta Merūno Vitulskio žmonos...