Nuodinga tik angis
Gyvatė nėra agresyvus padaras ir be priežasties paprastai nepuola. Dažniausiai įgelia gindamasi, kai žmonės netyčia ją užmina ar pajudina. Taip pat gali įkąsti, jei arti atsidūręs žmogus daro staigius judesius.
Lietuvoje gyvena tik vienos rūšies nuodingos gyvatės – angys, dar vadinamos marguolėmis, margosiomis, pantinėmis gyvatėmis.
Jos mėgsta drėgnus miškus, miško aikšteles, pelkių pakraščius, pamiškes. Angių aptinkama ir kirtavietėse, aukštapelkėse, paežerėse, vietose, kur auga aukšta žolė. Joms patinka ir saulėtos vietos. Karštomis dienomis gali atšliaužti į daržus, prie šulinių, namo, tvarto pamatų.
Miške uogaujant, grybaujant reikia būti atidiems, nekišti rankų po medžių šaknimis, kelmais, į samanas ar žolę. Sėdantis ant kelmo ar žolės gerai apsidairyti. Miške patartina avėti aulinius batus.
Pastebėjus gyvatę reikia sustoti. Jei ji nekreipia dėmesio, iš lėto galite eiti toliau, jei pasuko į jus galvą, ramiai, iš lėto traukitės atgal. Negalima daryti staigių judesių, mosuoti prieš gyvatę lazda – tai tik sukelia jai agresiją ir skatina pulti.
Pavojingas įkandimas
Angies įkandimas paprastai nėra mirtinas, bet skausmingas ir pavojingas sveikatai. Gyvatė gelia dantimis, o kaišiodama dvišaką liežuvį uodžia kvapus.
Paprastoji angis užauga iki 75 cm. Jos kūnas pilkas, pilkai ar tamsiai rudas. Išilgai nugaros vingiuoja ruda ar juoda juosta. Nuo kitų gyvačių angis skiriasi galvos forma – plati, trikampė, išsiskirianti X formos raštu.
Dėl išvaizdos kai kas ją painioja su žalčiu. Žaltys turi geltonus skruostus. Jo įkandimo žymės – dantų juosta, o įkandus nuodingai gyvatei matyti tik dvi šalia esančios žaizdelės, kurias palieka nuo-dingieji dantys. Žalčio įkandimas nepavojingas.
Tinsta ir skauda
Žmogaus savijauta įkandus angiai priklauso nuo bendros organizmo būklės, amžiaus (jautresni vaikai ir vyresnio amžiaus žmonės), įkandimo vietos. Kuo arčiau galvos ar kaklo įkando gyvatė, tuo bus stipresni apsinuodijimo požymiai.
Įgelta vieta ištinsta, parausta ir smarkiai skauda, vėliau ima mėlynuoti. Praėjus valandai ar šiek tiek daugiau po įkandimo svaigsta galva, darosi silpna, gali jaustis kartus skonis burnoje, apimti dusulys, pykinimas, vėmimas, prasidėti viduriavimas, padažnėti širdies ritmas, kristi kraujospūdis.
Dažniausiai gyvatės kerta į koją žemiau kelio. Galūnė pamažu ima tinti, sunkiais atvejais tinimas gali kilti iki liemens, tada visus galūnės audinius apima uždegimas, jie pasidaro skausmingi, oda patamsėja, prasideda kraujagyslių ir limfmazgių uždegimas.
Priešnuodžiai leidžiami tik pasireiškus stipriam sisteminiam nuodų poveikiui. Visais kitais atvejais paprastai taikomas simptominis gydymas. Jei tinkamai buvo pasirūpinta žaizda, žmogus pasveiksta po kelių dienų. Sunkiais atvejais atsigauna tik per kelias savaites.
Rimtų sveikatos sutrikimų angies įkandimas gali sukelti alergiškiems žmonėms, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pirmoji pagalba
Gyvatės sužalotą galūnę reikia stengtis kuo mažiau judinti, nes nuodai greičiau išplis organizme.
Jei yra galimybė, žaizdą patartina kuo greičiau nuplauti švariu vandeniu: tai padeda sumažinti nuodingų medžiagų poveikį organizmui. Tuomet įkandimo vietą reikia kuo skubiau šaldyti. Galite pridėti butelį su šaltu vandeniu, ledą, šaldytų daržovių pakuotę ir pan. Šaltis sutraukia kraujagysles ir neleidžia nuodams sklisti.
Derėtų nusimauti žiedus, apyrankes, nusisegti laikrodį (veržia tinstant pažeistai vietai). Galūnę rekomenduojama imobilizuoti ir kuo skubiau važiuoti į artimiausią gydymo įstaigą.
Jokiu būdu negalima įkąstos galūnės užveržti diržu, skarele, raiščiu ar timpa, nes tai gali sukelti gangreną. Taip pat nevalia žaizdelės pjaustyti peiliu – nuodų iš organizmo nepašalinsite, o tik dar labiau pabloginsite būklę.
Medikai perspėja nemėginti iščiulpti gyvatės nuodų: jei dantys nėra visai sveiki arba pažeista gleivinė, per juos nuodų pateks į kraują. Angies nuodai gali sukelti kraujo krešėjimo, kraujagyslių praeinamumo sutrikimų.
Tai įdomu
2009-aisiais Lietuvoje ligoninėse gydyti 37 gyvačių įgelti žmonės, 2010 m. – 21, 2011 m. – 28. Mirtinų atvejų dėl angies įkandimo neregistruota.
Pasaulyje yra apie 450 rūšių nuodingų gyvačių, tačiau realų pavojų žmogaus sveikatai kelia tik apie 19 proc. visų gyvačių rūšių.
Daugiausia nuodingų gyvačių veisiasi atogrąžų ir paatogrąžių regionuose, JAV, Australijoje. Lietuvoje gyvena tik viena nuodingų gyvačių rūšis – angys.
Gyvatės nuodai – tai pakitusios seilės. Jos susideda iš 26 rūšių baltyminės kilmės fermentų. Nuo jų priklauso gyvatės nuodingumas bei nuodų poveikio pobūdis: vieni nuodai žalojamai veikia kraują ir kraujagysles (hemotoksinai), kiti turi nervus paralyžiuojantį poveikį (neurotoksinai). Lietuvoje gyvenančių nuodingų gyvačių nuodų didžiąją dalį sudaro hemotoksinai.
Naudinga žinoti
Nuodingos gyvatės galva plati, dažniausiai trikampė, nenuodingos apvali.
Nuodinga gyvatė turi geluonį (2 ilgus iltinius dantis), nenuodinga neturi.
Nuodingos gyvatės vyzdžiai elipsės formos (pailgi), nenuodingos apvalūs.
Nuodingos gyvatės įkandimo žymės – dvi šalia esančios nuodingų dantų paliktos žaizdelės, įkandus nenuodingai gyvatei matyti daug mažų žaizdelių, kurias palieka smulkūs dantys.
