Viduržemio jūros skalaujamoje saloje „Salvete“ restorano direktorė A. Eigminienė ypač domėjosi maistu: „Net žemyninės Italijos gyventojai pripažįsta, jog geriausia itališka virtuvė – būtent Sardinijoje“.
- Kas saloje padarė didžiausią įspūdį?
- Judu su vyru Arvidu ir patys turite avių ūkį. Kuo nustebino Sardinijos avys?
- Jos yra neatskiriama salos dalis. Avių ten – daugybė! Jos ganosi laisvai, piemenų nelydimos. Važiavome keliu, per kurį ėjo tūkstantinė banda – nė krustelti negalėjome kol avių jūra nepraėjo ten, kur jai reikėjo. Kur bevažiuotum, visur - ar arčiau, ar toliau - matai tuos besiganančius vilnos kamuoliukus...
- Tai Sardinija – patiekalų iš avienos mėgėjų rojus?
- Kas būdinga Sardinijos virtuvei?
- Pirmiausia - šviežumas. Daugelyje restoranų, tavernų net nėra valgiaraščio – ant stalo patiekiama tai, kuo tą dieną žvejus apdovanojo jūra. Duona kasdieninė - jūros gėrybės: įvairios žuvys, krevetės, midijos, kalmarai... Saloje lankiausi jūros ežių sezonu – jų ragavau pirmą kartą. Patiekaluose daug prieskoninių žolių – dominuoja bazilikai, rozmarinai.
- Kokių tradicinių patiekalų rekomenduotumėte paragauti Sardinijoje?
- Tipinis vidurio Sardinijos patiekalas – culurgionis. Panašu į raviolius, įdarytus bulvių koše, sumaišyta su „Pecorino Sardo“. Įvairius užkandžius, makaronus saloje populiaru skaninti botarga – susmulkintais, pasūdytais tam tikrų žuvų ikrais. Populiariausias Sardinijos desertas – seadas, daromas iš tešlos, medaus ir „Pecorino Sardo“.
- Ar maudėtės jūroje?
- Nors Sardinijoje lankiausi vasarį, buvo pakankamai šilta – galėjome degintis, kasdien braidžiau jūroje. Paplūdimiai ten erdvūs, platūs, tobulo balto smėlio - Sardinijos pakrantės dominuoja kasmet sudaromų geriausių pasaulio paplūdimių sąrašuose. O jūra ten tiek skaidri, kad iš aukščiau žiūrint į jachtas atrodo, tarsi jos kabėtų ore – tokio švarumo, skaidrumo vanduo.
- Kokiais žiedais saloje gali pasigrožėti gėlių mėgėjai?
- Kai lankiausi saloje, žydėjo mimozos, palmės, rausvais žiedeliais apsipylė migdolmedžiai, noko mandarinai, apelsinai... Ten tropikai, todėl saloje nuolat kas nors žydi ar veda vaisius. Auga daugybė kaktusų, agavų.
- Pasaulio matėte daug. Kuo Sardinija išsiskiria iš kitų kraštų?
- Ten apima visiškai kitoks jausmas – tarsi būtum atsidūręs filme, nes laikas ten – lyg sustojęs. Žmonės ramūs, laisvi, niekur neskuba, o veidai tokie švelnūs - ypač išsiskiria vyresnių žmonių veidai.
Pavergia salos natūralumas. Civilizacija saloje yra, bet ji dar netiršta, sala per daug neapgyvendinta.
- Kaip apsilankymas Sardinijoje įtakojo jūsų gyvenimą Lietuvoje?
Ar žinote, kad...
Sardinijoje yra išlikę laukinių arklių. Taip pat saloje gyvena elniai. Yra asiliukų albinosų.
Palyginus su žemynine Italija, Sardinijoje išlikę daug žmogaus nepaliestų gamtos plotų. Sardinija – vienas mažiausiai ir rečiausiai apgyvendintų Italijos regionų.
Statistiškai saloje dažniau sutiksi ne žmogų, o avį. Saloje gyvena apie 1,6 mln. žmonių, oficialiai registruotų avių – 3 mln., tačiau manoma, kad tikrasis jų skaičius siekia 5 mln.
Sardinija turi 1849 km paplūdimių.
Sardinija – autonomiją turintis Italijos regionas. Sardiniečiai nelaiko savęs italais. Sardiniečių etninė grupė kilo iš nuraghi civilizacijos, gyvavusios 1900-730 m. pr. m. e. Kalnuose išlikę šios senosios civilizacijos pastatų (nuraghi) – į avilius panašių akmens statinių, siekiančių bronzos amžių. Jų yra tik Sardinijoje.
Sardinijoje geriausia atostogauti rudenį
„Vasaros ten sausos ir karštos, temperatūra siekia apie 35°C. Tuo tarpu rudenį svilinantys karščiai atsitraukia ir oras tampa ypač malonus poilsiui – vidutinė temperatūra būna apie 25°C, - sakė Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ Viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė. - Sardinijoje vasara tęsiasi iki lapkričio, vanduo būna kaip reikiant įšilęs, vietos turgeliuose – gausų įvairiausių nunokusių vaisių - puiki sala lietuviams, ieškantiems, kaip ir kur prailginti trumpą mūsų vasarą“.
Sardinija užburia ne tik įstabia gamta, bet ir kelias civilizacijas menančia miestų architektūra. Pavyzdžiui, salos pietuose ant septynių kalvų įsikūrusi sostinė Kaljaris. Miestą VII a. pr. m. e. įkūrė finikiečiai, o pirminis miesto pavadinimas skambėjo kaip Karalis.
Prie lankytinų Kaljario vietų galima priskirti ištisą miestą - nuo siaurų, vingiuotų gatvelių senamiesčio iki Art Nuvo architektūros pastatų, San Remy bastiono bokšto, garsiųjų Bonaria kapinių iki uosto – Kaljario uostas yra vienas didžiausių Viduržemio jūroje. Nuo miesto toli nenutolę Poetto paplūdimiai. Seniausia miesto dalis, arba Castello, išsidėsčiusi ant vienos iš miesto kalvų, nuo kurios atsiveria nuostabus Kaljario įlankos, dar vadinamos Angelų įlanka, vaizdas.