– Kokie keliai jus atvedė į Tailandą?
– Tailandas yra kažkuo užkrečianti šalis. Teko nemažai gyventi Vakarų bei Šiaurės Europos šalyse, lankytis skirtinguose žemynuose, bet puikiai pamenu, kaip viskas pasikeitė pirmą sykį apsilankius Tailande. Pažadėjau sau čia dar sugrįžti. Taip ir įvyko.
Visada, kai Europoje atšaldavo, jau turėdavau pasiruošęs bilietus bei nekantriai laukdavau, kada vėl skrisiu, kur šilčiau. Šiuo metu esu čia kiek ilgiau nei metai laiko ir, panašu, dar pabūsiu.
– Papasakokite apie savo gyvenimą Šiaurės Tailande – kur esate apsistojęs, kuo užsiimate?
– Šiuo metu gyvenu Šiaurės Tailando Čiangmajaus priemiestyje. Šis regionas mažiau turistinis, mėgstantiems labiau kalnus nei paplūdimius. Gyvenimas čia lėtesnis, daug žalumos, ežerų. Prisitaikiau prie to, sulėtėjau ir įsiliejau į provincijos gyvenimą.
Laisvalaikiu keliauju po apylinkes motociklu arba leidžiu dienas medžio darbų kūrybinėse dirbtuvėse. Pasiilgau įrankių triukšmo, tai įsirengiau jas netoli namų. Sena svajonė.
– Ką, jūsų nuomone, privalu patirti keliaujant po Šiaurės Tailandą?
– Gamta, maistas ir šventyklos yra tai, dėl ko čia atvyksta turistai. Šventyklas turi kiekvienas kaimas ir jos labai skirtingos. Dažnai pastatytos ant didžiulio kalno, kur teks paprakaituoti lipant tūkstančius laiptelių. Bet vietinis kraštovaizdis viską atperka. Maistas čia unikalus ir yra didelė kultūros dalis.
Ištisus metus šiltas klimatas leidžia užauginti šviežias daržoves bei vaisius. Viešint čia, verta visko paragauti kuo daugiau. Tiesa, maistas Pietų ir Šiaurės Tailande skiriasi. Šiauriečiai tuo labai didžiuojasi bei džiaugiasi sulaukę pagyrų iš atvykėlių.
– Šiuo metu mokotės tajų kalbos. Su kokias iššūkiais tenka susidurti? Ką galėtumėte patarti kitiems, norintiems išmokti šią kalbą?
– Visų pirma, kalba nėra paprasta. Tailandiečiai, kaip ir dalis Azijos, turi toninę kalbą, kas besimokantiems kažkiek gali būti panašu į dainavimą. Šneku keliomis kalbomis, tačiau ši yra iššūkis. Tas pats žodis, ištartas kitu tonu, vis keičia reikšmę. Kai man atrodo, kad tariu teisingai ir žinau žodžio reikšmę, vietiniai tuo klausimu turi kitą nuomonę.
Raštas dar linksmesnis. Kiek kam parodau, vis pasijuokiame, kad piešti, o ne rašyti mokausi. Mokytojai sako, jog tik perpratęs raštą gali suprasti kalbos struktūrą. Tai bandau perprasti. Tiems, kas sugalvos mokytis, patariu apsišarvuoti kantrybe ir susitaikyti, kad tai bus kalba, niekuo nepanaši į Europos.
– Ar yra dalykų, kurių pasiilgstate iš europietiško gyvenimo?
– Yra. Labai pasiilgstu dviračių. Čia jais mažai kas važiuoja, prastoka infrastruktūra. Aišku, man, kaip motociklų entuziastui, dviračius atperka tai, kad ištisus metus galiu važiuoti metaliniu žirgeliu. Šaltis čia retas pojūtis. Dar ko labai pasiilgstu – tai bulvinių blynų, kebabų ir picos. Bulvės čia nėra populiarios.
Yra, tiesa, picos ar kebabų, bet viskas dažnai būna papildomai pagardinta Tailando virtuve. Pasiilgau paprasto lietuviško kebabo ar picos tiesiog su sūriu ir kumpiu. Neprisiruošiu, bet reikės, manau, keptis pačiam.
– Kas tajų kultūroje jus žavi labiausiai?
– Nuolatinis karštis, judrus eismas keliuose, rytais kakariekuojantys gaidžiai, keista kalba, gamta, kur vis kas nors taikosi tau įgelti, baikeriai be šalmų, gatvės maistas visą parą, kaimynų karaokės vakarėliai naktimis ar budistinių šventyklų festivaliai po keturias paras iš eilės… ir kartu tolerancija bei supratingumas viskam. Nežinau, kaip, bet visas tas chaosas sukuria darnią visumą.
Tailandas ne kiekvienam, bet vos tik juo užsikreti, tai lieka kaip virusas visam laikui.
– Kokiais 3 žodžiais apibūdintumėte Tailandą?
– Chaosas, ramybė, darna.
Daugiau įdomybių – „Facebook grupėje“ Tailandiečiai.
