Prieš kelionę – būtini namų darbai
Pandemijos beveik sustabdytas turizmas pamažu vėl bando stotis ant kojų. Poilsiautojų vėl laukia ir lietuvių itin pamėgta Turkija – po daugiau nei metų pertraukos balandžio 1-ąją iš Vilniaus į Antalijos oro uostą vėl pakilo lėktuvas, pilnas poilsio šiltesniuose kraštuose ir atotrūkio nuo kasdienybės ieškančių keleivių. Ir turbūt visus juos, ar dar besiilsinčius, ar grįžusius, žinantys apie kelionę apipila klausimas: ar įmanoma, saugu, patogu ir ar verta atostogauti pandeminiais laikais?
Pirmas dalykas, kurį reikia įsivertinti apsisprendus vykti pailsėti į Turkiją, kaip ir į bet kurią kitą šalį – taip, formalumų, pasiruošimo bus daugiau ir palikti visko paskutinei minutei tikrai negalima. Visiems vykstantiems privaloma turėti ne anksčiau nei prieš 72 valandas iki skrydžio daryto Covid-19 testo PGR metodu neigiamą atsakymą ir tai patvirtinančią pažymą bei užpildyti Keliautojo atvykimo formą.
Pastarajai užtenka turėti internetą ir keletą laisvų minučių, o dėl Covid-19 testo reikia iš anksto užsiregistruoti tinkamu laiku, be to, įsitraukti jį į kelionės biudžetą – mes vienoje iš klinikų, kurioje dar buvo laisvų laikų, mokėjome 75 eurus už vieną žmogų. Kitose klinikose kaina gali nežymiai skirtis, tačiau vėlgi, reikia turėti omenyje, kad nesiregistruojant iš anksto jūsų gali tiesiog nepriimti.
Be abejo, reikia nepamiršti ir to, kaip gyvensite grįžę iš kelionės – parvykus iš Turkijos privalote 10 dienų praleisti saviizoliacijoje ir šiek tiek sutrumpinti šį terminą galite nebent septintą dieną pasidarę dar vieną testą ir gavę neigiamą atsakymą. Tad jei tik turite darbų, kurių negalite atlikti nuotoliniu būdu – pasiskaičiuokite, kad grįžus dar reikės pratęsti atostogas ir leidžiant laiką namuose.
Papildomi rūpesčiai? Be abejo. Ir testo procedūra nėra iš maloniųjų. Tačiau kai būdamas oro uoste ar lėktuve žinai, kad visi, esantys šalia, turi neigiamus Covid-19 atsakymus, gali jaustis kad ir ne šimtu procentų ramus (to, deja, šiais laikais negali pasiūlyti niekas), bet tikrai ne mažiau saugus, o gal net saugesnis nei apsipirkdamas parduotuvėje ar tiesiog sutikdamas kitus žmones mieste. Beje, nuo atsakomybės nešioti veido kaukę neigiamas testo atsakymas neatleidžia – jos privalomos tiek oro uostuose, tiek skrydžio metu.
Turistų išsiilgę turkai
Tie, kam yra tekę būti Turkijoje, žino – turistai palikti be dėmesio ten tikrai neliks. Tebūnie tas draugiškumas ir lipšnumas mums dažnai atrodo suvaidinti siekiant kažką parduoti, o gal tiesiog neįprasti mūsų santūriai kultūrai, tačiau dabar netikėti jų nuoširdumu sveikinant atvykusius turistus išties būtų sunku. Net jei tai didele dalimi lemia ekonominės priežastys, malonu pasijusti, kad tikrai esi seniai lauktas svečias.
Beje, kalbant apie kultūrinius skirtumus – žinoma, tai subjektyvu, bet man įprastomis aplinkybėmis turkų bandymo brautis į tavo asmeninę erdvę ir įkyrumo kartais būdavo net per daug, o šiuo atveju reikalavimai laikytis saugaus atstumo tai išsprendė, tad nors iš pardavėjų išgirsti „specialus pasiūlymas tik tau, mano drauge“ vis dar gali, bet pasakyti „ačiū, ne“ yra kur kas paprasčiau.
Dėmesys turistams dabar rodomas subtiliau – užsimezgus pokalbiui dažnas nepraleidžia progos pasakyti, kaip džiaugiasi vėl matydamas svečius iš užsienio. Žinoma, kalbant apie pardavėjus, išlieka ir klasika – kelis kartus nei nurodyta etiketėje sumažinamos kainos.
Didesni rinkos žaidėjai – viešbučiai ir kelionių organizatoriai – taip pat stengiasi palepinti savo klientus: tai atsispindi ir dabar skelbiamuose kelionių pasiūlymuose, kai savaitės poilsį viešbutyje su „viskas įskaičiuota“ gali nusipirkti vos už 200-300 eurų. Tiesa, reikia nepamiršti prie šios sumos pridėti būtino Covid-19 testo kainą ir kad jį taip pat reikės atlikti ir Turkijoje prieš grįžtant, o tai dar kainuos apie 30 eurų žmogui (kelionių agentūroms susitarus, medikai jo atlikti tiesiog atvyksta į viešbutį). Grįžtant testo nereikia darytis tiems, kas turi pažymą, kad per pastarąsias 90 dienų persirgo Covid-19 arba yra paskiepyti.
Agentūros „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė atviravo, kad šiuo metu visiems svarbiausia ne uždirbti pelną, o bent jau nepatirti nuostolių ir atgaivinti turizmą žmonėms parodant, kad tikrai įmanoma keliauti saugiai.
Vakarais ir savaitgaliais mieste – tik turistai
Net ir prieš pandemiją dalis žmonių, poilsinių kelionių mėgėjų, Turkijoje mėgdavo leisti laiką kone neišeidami iš viešbučio. Šiais laikais toks pasirinkimas įgavo naują prasmę. Tiesiog ne viešbučiuose beveik niekas, išskyrus kai kurias parduotuves, neveikia – restoranai ar kavinės maistą parduoda tik išsinešimui, nevyksta jokie renginiai, o pagal nuo balandžio 1 įsigaliojusią tvarką darbo dienomis nuo 21 val iki 5 val ryto ir savaitgaliais mieste net nepamatysite vietinių gyventojų, nes jie turi laikytis komendanto valandos. Kaip pasakojo gidė Kristina, vietiniai gyventojai ironizuoja, kad jų virusas ypatingas ir plinta tik savaitgaliais, tačiau tokios šiuo metu yra taisyklės, kurių jiems tenka laikytis.
Tad savaitgalį išsiruošę į nedidelę ekskursiją po Antaliją, negalėjome atsistebėti šio įprastai knibždančio žmonėmis miesto tuštumu: galėjai pamatyti tik praeinančius kitus turistus ar pavienius žmones, turinčius leidimus dirbti.
Sumanymas stabtelėti atsigaivinti gėrimu taip pat nebuvo toks paprastas: jei kai kuriose lauko kavinėse ir matėme sėdinčius žmones, pabandžius užeiti paaiškėdavo, kad jie – viešbučiui priklausančios kavinės svečiai, o jokiems pašaliniams prisėsti neleidžiama. Jei maisto išsinešimui variantas tinka, kainos net pačiame Antalijos centre nesikandžioja – kavos atsigerti galima už eurą ar pusantro, pavalgyti už 5-15 eurų.
Tiesa, vienas kuklaus kioskelio savininkas visgi nusprendė kūrybiškai pasižiūrėti į problemą: tiesiog į kitą kelio pusę, esančią ne jo teritorijoje, nunešė porą staliukų, kur mums pasiūlė prisėsti ir ten ramiai pasivaišinti gėrimais. Netoliese matėme ir tokioje „niekieno teritorijoje“ gretimoje kavinėje nusipirktą maistą valgančią porelę – tačiau tokie žaidimai su taisyklių apėjimu, panašu, Antalijoje retas atvejis.
Norintys atnaujinti garderobą Turkijoje taip pat gali tai padaryti – kai kur veikia mažesnės parduotuvėlės, atidaryti ir mieste bei užmiestyje esantys didieji prekybos centrai, kartais labiau panašūs į milžiniškus pramogų parkus. Tik čia lankantis taip pat reikia nepamiršti kaukės, o visiems įeinantiems pamatuojama temperatūra.
Dar vienas laiko leidimo būdas – muziejai, kuriuose lankytis taip pat leidžiama, tad turint laiko galima naudotis proga juos apžiūrėti dažnu atveju kone vieniems.
Gyvenimas susitelkė viešbučiuose
Kol miestuose gyvenimas aprimęs, viešbučiai stengiasi pasiūlyti turistams viską, kad jiems nereikėtų nuobodžiauti. Žinoma, konkretūs pasiūlymai priklauso nuo kiekvieno viešbučio, bet visiems jiems privaloma turėti saugumą dėl Covid-19 patvirtinantį sertifikatą, įrodantį, kad darbuotojai yra paskiepyti, viešbutyje laikomasi kitų saugumo taisyklių, tad bent jau restoranai ir kavinės veikia visuose.
Aptarnavimo tvarka juose pasikeitusi – nebeliko anksčiau dažnai siūlomo „švediško stalo“: maistas laikomas už stiklo ir paprašius jo kiekvienam atskirai įdeda aptarnaujantis personalas. Tiesą sakant, kur kas tvarkingiau ir maloniau. Beje, viešbučio „Ela Quality Resort“, kuriame mes buvome apsistoję, pardavimų vadovė Aliaksandra Charnyshova Ismailov atskleidė, kad nors dėl tokio aptarnavimo tenka samdyti daugiau personalo, tačiau viešbutis sutaupo maistui, kadangi anksčiau tokio, kurio prisikraunama, bet nesuvalgoma, būdavo išmetami milžiniški kiekiai.
Restoranuose, kuriuose renkamasi iš meniu – jį skaityti galima tiesiog telefone nuskaičius QR kodą: daroma viskas, kad būtų kiek įmanoma labiau išvengti nereikalingų kontaktų. Tačiau niekas nedraudžia susėsti prie vieno stalo su artimaisiais ar draugais, dalintis maistu ir nors iki vėlyvo vakaro šnekučiuotis – po pandeminių metų toks paprastas dalykas atrodo lyg neįtikėtina šventė.
Turintys platesnę piniginę gali apsistoti ir atskiroje viešbučio teritorijoje, lyg atskiruose nameliuose, kur galima visai nesusitikti kitų žmonių ir valgyti šalia esančiame restorane, o ne kartu su kitais viešbučio svečiais. Jei visgi atsiranda tokių, kuriems yra nustatomas Covid-19, tam yra skirti atskiri kambariai toli nuo kitų gyventojų. Viešbučio atstovė neslėpė, kad tokių atvejų yra buvę, bet labai nedaug, tad su situacija greitai pavyko sklandžiai susitvarkyti.
Pramogų pasirinkimas viešbučiuose, tiesa, sumažėjo – nebevyksta diskotekos, kai kur anksčiau rodyti kino seansai ir kitos viduje vykusios masinės pramogos. Tačiau užsiėmimai, kuriuose pakanka žmonių iš savo socialinio burbulo, leidžiami – galima užsisakyti pažaisti biliardą, boulingą, užsiregistravus laiką pasimėgauti pirtimi, masažu ir t.t.
Žinoma, turbūt daugiausiai dėmesio, ypač iš vaikų, sulaukia baseinai, o suaugusiems – tiesiog pasivaikščiojimas prie jūros, o kai kuriems jau ir pasimaudymas. Nors mūsų kelionės dienomis oro temperatūra sušildavo tik iki maždaug 20 laipsnių, tad šokti į bangas drįso tik labiausiai užsigrūdinę, o kiti tiesiog mėgavosi saulės voniomis, bet pagal kasdien šiltėjančio oro prognozes, greitu metu į jūrą turbūt šoks kone visi atvykę.
Dar vienas be oro itin populiarus klausimas – ar ten irgi visada reikia būti su kaukėmis? Viešose vietose už viešbučio ribų – taip. Viešbučiuose – personalas dėvi, svečiai – ne visi, ir dėl to spręsti paliekama jų pačių sąmoningumui. Kaip sakė vienas iš mūsų viešbučio atstovų, „mes juk žinome, kad per atostogas žmonės nenori galvoti apie pandemiją“.
